durklas (18–19 a.)
šaltàsis giñklas, ginklas, naudojamas be sprogstamųjų medžiagų. Skiriamas smogiamasis, kertamasis ir duriamasis šaltasis ginklas. Smogiamasis šaltasis ginklas – rankinis ginklas priešui kauti smūgiuojant (buožė, kovos kaplys, kovos kūjis, kuoka, vėzdas), kertamasis šaltasis ginklas – rankinis ginklas su aštriais ašmenimis (kalavijas, kardas, kovos kirvis, kovos dalgis), duriamasis šaltasis ginklas – rankinis ginklas priešui kauti duriant (durklas, durtuvas, ietis, rapyra, špaga, kovos šakės). Kai kurie šaltieji ginklai yra dvejopos paskirties, pvz., alebarda, jataganas, kalavijas, kardas, palašas, špaga, kuriais ir kertama, ir duriama, kuoka – svaidoma arba ja smogiama.
Senovėje šaltieji ginklai iš pradžių buvo gaminami iš medžio, kaulo, akmens, titnago, vėliau – iš žalvario ir geležies. Iki 16 a. buvo pagrindinė ginklų rūšis. Atsiradus šaunamajam ginklui šaltieji ginklai prarado savo reikšmę. 21 a. pradžioje kariuomenėje kai kurie šaltieji ginklai (pvz., durtuvas) sujungti su lengvaisiais šaunamaisiais ginklais, kiti (laivyno karininkų durklas, kardas) yra garbės žymenys.