šatis, šaltas oras arba žema oro temperatūra. Labai didelio šalčio vieta vadinama šalčio poliumi. Absoliutus oro temperatūros minimumas Lietuvoje užfiksuotas 1956 02 01 Utenoje – (–42,9 °C), pasaulyje – 1983 07 21 Antarktidoje esančioje meteorologijos stotyje Vostok (–89,2 °C).
Lietuvoje
Šaltis ir staigus oro temperatūros kritimas (šalčio banga) susijęs su arktinių oro masių įsiveržimu iš šiaurės arba šiaurės vakarų slenkančių ciklonų užnugaryje bei ultrapoliarinių (iš šiaurės arba šiaurės rytų atslinkusių) anticiklonų rytinėje periferijoje. Ilgai šalčiai trunka Sibiro anticiklono gūbryje. Tuomet temperatūra esant giedrai nukrinta dar ir dėl spindulinio atvėsimo. Kai oro temperatūra nukrinta žemiau –20 °C, Lietuvoje fiksuojamas pavojingas meteorologinis reiškinys. Žemesnė kaip –20 °C oro temperatūra pasitaiko gruodžio–kovo mėnesiais (pajūryje – gruodį–vasarį). Tokių šaltų dienų daugėja rytų kryptimi (klimatui tampant vis kontinentalesniam) nuo 1–2 d. pajūryje ir šiaurės vakaruose iki 6–7 d. pietryčiuose. Žemesnė nei –25 °C oro temperatūra rytinėje šalies dalyje pasitaiko vidutiniškai 1–3 kartus per metus, Vakarų Lietuvoje – būna ne kasmet.
žema oro temperatūra
Reiškinys, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki –30 °C ir dar žemiau, vadinamas speigu ir priskiriamas stichinių meteorologinių reiškinių kategorijai, o jeigu speigas laikosi ilgiau nei 3 paras – katastrofinių meteorologinių reiškinių kategorijai. Nuo 21 a. 2 dešimtmečio pradžios speigų Lietuvoje pasitaiko vis rečiau, o temperatūra nebūna tokia žema kaip prieš 50 ar 100 m.; pvz., –33 °C temperatūra pastarąjį kartą buvo užregistruota 2012, –35 °C– 1987, o –38 °C – 1970 metais.
-speigas
1163