šaltkalvystė

šaltkalvỹstė, mašinų detalių ir kitų metalinių dirbinių baigiamojo mechaninio apdirbimo, surinkimo ir remonto darbai, atliekami rankiniais arba mechanizuotais įrankiais. Svarbiausi – žymėjimas, dildymas, gręžimas, kirtimas, kniedijimas,lenkimas, lyginimas, litavimas, pjovimas, plėtimas, pritrynimas, skutimas, sriegimas – pramonės įmonėse daromi mechaninio apdirbimo, surinkimo, remonto ir kituose cechuose. Mechanizuoti įrankiai dažniausiai naudojami didelėms serijoms gaminti. Šaltkalvio įrankiais aukso ir sidabro papuošalus pradėta kalti 5 amžiuje prieš Kristų. Žalvario ir meteoritinės geležies dirbinius imta kalti 4 amžiuje prieš Kristų. Jie buvo gręžiami, šlifuojami, poliruojami (kalyba, kalvystė, poliravimas). 1 a. buvo lenkiami, lituojami vandentiekio vamzdžiai iš švino lakštų (Romoje, Pompėjoje). Šaltkalvystės amatas susiformavo viduriniaisiais amžiais. Vis dažniau šaltkalvyste naudojamasi norint patikslinti arba paglotninti staklėmis apdirbtas detales (daugiausia jas surenkant) ir remonto darbuose.