sal lanka, povandeninių vulkaninių kalnagūbrių ir vulkaninių salų grandinė, susidariusi subdukcijos zonoje virš nyrančios litosferos plokštės ir skirianti gilias pakraštines (užlankines) jūras arba žemyną nuo vandenyno. Salų lankai būna žemyninės (pvz., Japonijos, Filipinų) ir vulkaninės (Aleutų, Kurilų) kilmės. Dažni žemės drebėjimai, vulkanizmas.
Salų lankus sudaro andezitinės, bazaltinės, dacitinės, riolitinės sudėties uolienos. Lygiagrečiai su salų lankais iš vandenyno pusės (nutolęs apie 150 km) driekiasi povandeninis lovys. Šioje dalyje vandenyno dugno ir kranto reljefo aukščių skirtumas yra 12–15 kilometrų. Tarp žemyno arba liekaninio vulkaninio lanko ir vidinės salų lankų pusės esančią vandenyno dalį sudaro pakraštinės (užlankinės) jūros, turinčios vandenyninę plutą. Pakraštinių jūrų plotis 50–100 km, gylis 2–4 km; jas užpildo kelių kilometrų storio nuosėdos.
Salų lankai rodo subdukcijos pobūdį: jeigu jie išsidėstę arti lovių – subdukcija vyksta stačiu kampu, jei nutolę – nuožulniai.
2736