Salvador (Salvadòras), São Salvador (San Salvadòras), Bahia (Baijà), miestas Brazilijos šiaurės rytuose, prie Atlanto vandenyno; Bahijos valstijos centras.
Lacerdos keltuvas jungia Salvadoro aukštutinio ir žemutinio miesto dalis
2,89 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje apie 3,6 mln. gyventojų).
Prekybos uostas (išvežama kava, kakava, tabakas, cukrus, medvilnė). Geležinkeliai ir plentai į Belo Horizontę, Recifę. Tarptautinis oro uostas. Laivų statyba ir remontas, mašinų gamyba, metalurgija, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, farmacijos, maisto (cukraus, tabako), tekstilės, odos ir avalynės, chemijos, naftos chemijos pramonė. Dailieji keramikos amatai. Turizmas.
Bahijos federalinis (įkurtas 1946), Salvadoro katalikiškasis (1961), Salvadoro (1997), Bahijos valstijos (1983) universitetai ir kitos aukštosios mokyklos. Meno, afrikiečių ir brazilų, miesto ir kiti muziejai. Meno galerijos. Amfiteatras. Miesto simbolis – Lacerdos keltuvas (Elevador Lacerda, pastatytas 1873; aukštis 72 metrai). Zoologijos sodas. Kasmetinis Salvadoro karnavalas, Salvadoro vasaros festivalis.
2271
Architektūra
Miestas suplanuotas pagal 16 a. (Renesanso) principus, pritaikytus kolonijinei įtvirtintai gyvenvietei: aukštutiname mieste (istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985) yra administraciniai, visuomeniniai, gyvenamieji pastatai, žemutiname – uosto įrenginiai, sandėliai, gynybiniai įtvirtinimai. Miesto dalis jungia laiptai, Lacerdos keltuvas.
Išliko fortų: Santo Antonio da Barra, Nossa Senhora de Montserrat (abu 1587), Santa Maria, São Diego (abu 1635), São Marcelo (1663). Pelourinho kvartalo, išsidėsčiusio kalvotoje vietoje, viduryje – trikampė aikštė, aplink ją susitelkę dauguma žymiausių pastatų.
Manieristinė katedra (17 a. antra pusė), barokinis Šv. Pranciškaus vienuolynas (18 a. pirma pusė) ir bažnyčia (1708–23, sienos, lubos, sakyklos dekoruotos gražiausiais Brazilijoje mediniais auksuotais drožiniais, 1755; vadinama Auksine bažnyčia), rokokinė bažnyčia Nosso Senhor do Bonfim (18 a., su neoklasicistiniu dekoru), barokiniai rūmai: Arkivyskupo, Saldanha (su puošniu portalu), Ferrão. Išliko 2–3 aukštų 16–17 a. gyvenamųjų namų su barokiniais frontonais, tinkuotų, dažytų ryškiomis spalvomis. Rotondinis Mercado Modelo (pastatyta 1861 kaip muitinė, po 20 a. pabaigos gaisro jame veikia turgus, restoranai).
2271
Istorija
Miestą 1549 įkūrė pirmasis portugalų valdomos Brazilijos generalgubernatorius T. de Sousa (tuo metu Salvadoras buvo vadinamas São Salvador Bahia de Todos dos Santos – lietuviškai Visų Šventųjų įlankos Šventasis Išganytojas). Iki 1763 kolonijos sostinė, nuo 1551 ir vyskupo buveinė. Vienas didžiausių prekybos (vergų, cukraus, tabako, odų ir kita) ir kultūros (pirmoji Brazilijoje jėzuitų kolegija) centras. Buvo dažnai puldinėjamas piratų, 1598, 1624–25, 1638 užimtas olandų.
17 amžiaus pabaigoje–18 a. pradžioje Salvadoro ekonominė ir politinė reikšmė sumažėjo – nauju ūkio centru tapo Rio de Žaneiras, jis vėliau perėmė ir sostinės statusą. 19 a. pradžioje vienas kovos dėl Brazilijos nepriklausomybės centrų. 1835–36 Salvadore vyko didelis separatinis afrikiečių kilmės musulmonų sukilimas (vadinamoji sabinada). Nuo 1889 Bahijos valstijos administracinis centras.
Nuo 20 a. vidurio plėtojosi labai sparčiai (1948 turėjo apie 340 000, 1991 – 2,07 mln., 2010 – 2,67 mln. gyventojų). 1975 pastatytas giliavandenis uostas, sukurta infrastruktūra.
2271