Salvadoro gamtinis žemėlapis
Salvadòro gamtà
Krantai
Ramiojo vandenyno kranto linija (jos ilgis 307 km) daugiausia lygi, tik rytuose yra lagūnų (Fonsecos įlankos dalis).
Reljefas
Diduma Salvadoro paviršiaus – aukštumos ir kalnagūbriai, priklausantys Kordiljerų kalnų sistemai. Salvadoro šiaurėje ištįsęs Sierra Madrės kalnagūbris su užgesusiais ugnikalniais, iš jų aukščiausi – El Pitalio kalnas (2730 m – Salvadoro aukščiausia vieta, Chalatenango departamente, Salvadoro ir Hondūro pasienyje), Montecristo kalnas (2400 m). Šalies pietuose – Pajūrio kalnagūbris; jame daug veikiančių ugnikalnių, iš jų aktyviausi – Santa Anos (aukštis 2381 m), Izalco (1950 m; iškilęs Santa Anos ugnikalnio šlaite). Salvadoro vidurinėje dalyje, tarp kalnagūbrių, plyti 600–700 m aukščio vulkaninis plokščiakalnis. Prie Ramiojo vandenyno ir upių slėniuose yra aliuvinių lygumų. Metapáno miesto apylinkėse ir Torolos aukštupio baseine yra karstinių reljefo formų. Salvadoras yra aktyvioje seisminėje zonoje, dažni žemės drebėjimai.
Santa Anos ugnikalnis
Klimatas
Klimatas tropinis jūrinis. Mėnesių vidutinė temperatūra 22–24 ºC. Per metus iškrinta vidutiniškai 1500–1800 mm kritulių, šiaurėje iki 2500 mm, vidurinės dalies plokščiakalnyje – 600–700 mm. Daugiausia lyja gegužės–spalio mėnesiais, nuo lapkričio iki balandžio trunka sausasis laikotarpis.
Vidaus vandenys
Salvadoro upės priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Ilgiausia upė – Lempa (ištakos Gvatemaloje; Salvadore – 260 km); kitos upės: Pazas (juo eina Salvadoro ir Gvatemalos siena), Jiboa, San Miguelis, Goascaránas (juo eina Salvadoro ir Hondūro siena). Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių. Didžiausi ežerai – Ilopango (į rytus nuo San Salvadoro), Güija (Gvatemalos pasienyje), Coatepeque (kraterinis; į pietus nuo Santa Anos miesto).
Dirvožemiai
Dirvožemiai Salvadoro vidurinės dalies vulkaniniame plokščiakalnyje vulkanžemiai, kai kur (į šiaurės rytus nuo Sonsonatės miesto) juose daug humuso. Iš kristalinių uolienų dūlėsių susidarę blizgažemiai. Pajūrio žemumų vakarinėje dalyje vyrauja verstžemiai, rytinėje dalyje – šlynžemiai.
Augalija
Natūralios augalijos nedaug. Yra išlikusių atogrąžų miškų, kurių medžiai sausuoju laikotarpiu meta lapus (jie užima apie 5 % Salvadoro teritorijos). Kalnų šlaituose didesniame kaip 800 m aukštyje auga ąžuolynai, pušynai. Rytinės dalies pajūryje – mangrovės.
Aplinkos apsauga
Verdės kalno, El Boqueróno, El Imposiblės, Montecristo nacionaliniai parkai.
Salvadoro konstitucinė santvarka
Salvadoro partijos ir profsąjungos