Rosa Salvator (Salvatoras Rozà) 1615 06 ar 07Neapolis 1673 03 15Roma, italų tapytojas, grafikas, poetas. Baroko atstovas. Peizažistas. Dailės mokėsi Neapolyje. Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo J. de Riberos tapyba. 1634–36 ir 1649–73 dirbo Romoje, 1641–45 – Florencijoje G. C. de’Medici dvaro tapytoju.
S. Rosa. Filosofija (aliejus, 17 a. 5 dešimtmečio pradžia, Nacionalinė galerija Londone)
Paveiktas 16 a. vokiečių renesanso dailininkų (A. Dürerio, H. Baldungo) raižinių sukūrė mistiškų, makabriškų kerėjimų scenų (Raganų užkeikimai 1646), vaizdavo atsiskyrėlius šventuosius, elgetas, piligrimus. Svarbią S. Rosos kūrybos dalį sudaro pastoraliniai peizažai, miškų, kalnų kraštovaizdžiai su religinėmis, mitologinėmis būtybėmis (Peizažas su Merkurijum ir nesąžiningu medkirčiu, iki 1649, Peizažas su Jėzaus Kristaus krikštu 1650, Peizažas su Tobijumi ir angelu, iki 1673), alegorinės kompozicijos (Filosofija, apie 1645). Vyravo pesimistiniai siužetai, atspindintys S. Rosos pasipiktinimą žmonių siekių tuštybe (Medituojantis Demokritas 1650, Diogenas 1651, Humana fragilitas 1656). Realistiniams paveikslams būdinga stiprus, energingas potėpis, ryškintas medžiagiškumas, emocinė įtampa, nerimastinga nuotaika perteikta šešėliavimu, vyrauja tamsios spalvos. Plunksna ir tušu, oforto technika sukūrė grafikos kūrinių (Polikrato nukryžiavimas 1662).
Parašė satyrinės poezijos, jos rinkinį 1892 išleido G. A. Cesareo (Neskelbti Salvatoro Rosos eilėraščiai ir laiškai / Poesie e lettere inedite di Salvator Rosa). S. Rosos kūryba turėjo įtakos baroko dailininkams (V. V. Reineriui), 18–19 a. pradžios Didžiosios Britanijos dailei.