sąlygnis reflèksas, išmokta judesinė, sekrecijos arba kita vegetacinė reakcija į biologiškai nesvarbų dirginimą (sąlyginį dirgiklį), derinant jį su biologiškai svarbiu dirginimu (nesąlyginiu dirgikliu, pvz., maistu). Sąlyginio reflekso nesąlyginis dirgiklis atlieka pastiprinimo funkciją, todėl pašalinus jį sąlyginis refleksas išnyksta. Sąlyginis refleksas yra nepaveldimas, tai gyvūnų ir žmogaus mokymosi, individualaus prisitaikymo prie aplinkos pagrindas. Sąlyginį refleksą atrado ir tyrė I. Pavlovas (Rusija). Sąlyginį refleksą jis aiškino kaip laikinojo ryšio susidarymą tarp sąlyginiams ir nesąlyginiams dirgikliams atstovaujančių centrų galvos smegenyse, t. y. kartojant du laike sutampančius dirginimus (pvz., garsą ir mėsos kvapą arba jos vaizdą). Tokio ryšio stiprumą lemia kaip dažnai sąlyginis ir nesąlyginis dirgikliai kartojami kartu. Sąlyginiai refleksai skirstomi pagal gyvūno aktyvumo laisvę (klasikiniai, I. Pavlovo, arba I tipo sąlyginiai refleksai, ir operantiniai, instrumentiniai, arba II tipo sąlyginiai refleksai), pagal nesąlyginius dirgiklius, kurių pagrindu jie sudaromi (pvz., mitybos, gynimosi), pagal sąlyginių dirgiklių pobūdį (pvz., girdimieji, regimieji), pagal sąlyginio ir nesąlyginio dirgiklių sutapimo laike laipsnį (pvz., vienalaikiai, uždelstieji). Sąlyginio reflekso formavimo procesas vadinamas sąlygojimu. Operantinis sąlygojimas, kai gyvūnas santykinai yra aktyvus, ir už skatinimą (pvz., maistą) arba nuobaudą (pvz., mušimą) atlieka įvairius veiksmus, yra dresūros pagrindas.
1868