šamãnas (evenkų k. šaman, saman < skr. śramana – vienuolis asketas), ypatingų galių turintis žmonių ir dvasių tarpininkas, galintis paveikti tikrovę. Šamanais gali būti ir vyrai, ir moterys. Su dvasiomis kontaktuoja išgyvendamas transą (ekstazę), pasiekiamą įvairiais būdais (ritualiniais šokiais pritariant muzikos instrumentais, dažniausiai būgneliu, simbolizuojančiu kosmosą, vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas). Per apeigas šamanas dažniausiai vilki specialius drabužius, dėvi kaukę, ypatingus papuošalus. Tikima, šamanas gydo (pvz., užkeikimais arba iš žmogaus išvarydamas piktąsias dvasias), padeda paveikti dvasias žmonių labui (išmeldžia vaisingumą, derlių, medžioklės laimikį), palydi sielą į mirusiųjų pasaulį. Šamanas turi dvasių pagalbininkių (dažniausiai gyvūnų pavidalo), pats gali pavirsti gyvūnu.
šamanas atlieka egzorcizmo apeigas (Bankokas)
Šamanu tampama įvairiai (būsimąjį šamaną išsirenka dvasia, jiems susituokus būna pagrindine dvasia pagalbininke; šamano siela užauga protėvių šalyje ant vadinamojo šamanų medžio). Per šamano sielos (kartais kartu su dvasiomis pagalbininkėmis) kelionę į dvasių pasaulius, tikima, kad ji blogąsias dvasias bando permaldauti, užkeikti, kartais su jomis kaunasi, dvasių vardu pranašauja, kokį nors objektą (sergančiojo sielą, naujagimio gyvybinę energiją) gali atgabenti į žmonių pasaulį. Kelionė laikoma pavojinga, nes šamano siela gali sutikti ir bloguosius (vadinamuosius juoduosius) šamanus, galinčius ją suėsti. Šamano transas gali būti skausmingas, galintis ne tik išgydyti, bet ir nužudyti.
zulu genties šamanas atlieka tradicines gydymo apeigas
Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Sibire (daugiausia Jakutijoje, Tuvoje) šamanai sovietų valdžios buvo persekiojami, kalinami, tremiami į lagerius.