Samanidai

Samandai (Sāmāniyān), persų dinastija, 819–999 valdžiusi Transoksaniją, Afganistaną ir Persijos rytinę ir centrinę dalį (lentelė).

Dinastijos pradininku laikomas Balcho (Šiaurės Afganistanas) žemvaldys Samanas Chuda, kuris 8 a. pr.adžioje atvyko į Mervą pas Omejadų vietininką Chorasane ir priėmė islamą. Jo vaikaičiai už nuopelnus malšinant 806–810 Rafi ibn Laiso sukilimą 819 iš kalifo al Mamūno gavo valdyti Maveranachrą ir Heratą. Kalifas al Mutemidas 875 paskyrė Nasrą I Transoksanijos vietininku. 10 a. pradžioje Ismailui Samani nugalėjus Safaridus Samanidai užvaldė Afganistaną ir Persijos centrinę dalį, jų emyratas tapo stipriausia valstybe Kalifato rytinėje dalyje.

Samanidų valstybėje atgimė ir suklestėjo persų kalba ir literatūra (poezija, mokslinė proza); sostinė Buchara tapo svarbiu mokslo centru (čia gyveno ir dirbo Avicena). 992 Bucharą užėmė tiurkai Karachanidai; 11 a. pradžioje Samanidų valdos buvo padalytos: Gaznevidai užvaldė Chorasaną ir Afganistaną, Karachanidai – Transoksaniją.

1