šamanizmas
šamanzmas, tikėjimas gerųjų ir piktųjų dvasių įtaka žmogaus gyvenimui ir pasaulio tvarkai. Būdingas eskimų, polineziečių, finougrų, tiurkų tautų religijoms.
Bruožai
Bendros šamanizmo religinės sistemos nėra, vienija tikėjimas šamano galiomis, jo atliekama tam tikra ritualinė praktika. Būdingas bruožas – tikėjimas, kad žmogus turi keletą sielų (tungusai, chantai, mansiai). Šamanizmo kosmologijos pagrindą sudaro mokymas apie viršutinį (gerųjų dvasių), vidurinį (žmonių ir dvasių šeimininkių, pvz., Pavolgio, Vidurinės Azijos, Šiaurės Kaukazo, Vakarų Sibiro, Altajaus, Sajanų tautų tiurkų tikėjimuose – ejų, nuolat gyvenančių tam tikroje vietoje, tuvių – eerenų) ir žemutinį (piktųjų dvasių ir mirusiųjų) pasaulį, kurie dažniausiai įsivaizduojami dar padalyti į keletą sluoksnių. Tikima, kad pasaulius jungia pasaulio medis arba kosminė upė (jos ištakos viršutiniame pasaulyje, dažniausiai siejamame su pietumis). Viršutinio pasaulio valdovas dažniausiai yra vyriausiasis dievas (altajiečių Ulgenas, mongolų Chormusta, tuvių Kurbustus, udmurtų Inmaras). Žemutinis pasaulis dažniausiai t. p. valdomas pagrindinio dievo (udmurtų Keremeto, ugrų Kulotiro).
šamanas atlieka apeigas (zulu kaimas, Pietų Afrika)
Tyrinėjimai
Šamanizmą tyrinėjo daug religijotyrininkų, antropologų: M. Eliade (Šamanizmas ir archajiška ekstazės technika / Le Chamanisme et les techniques archaïques de l’extase 1951), Michaelis Jamesas Harneris (Haliucinogenai ir šamanizmas / Hallucinogens and Shamanism 1973), Evelina Haase (Eskimų šamanizmas / Der Schamanismus der Eskimos 1987), Hansas Findeisenas ir Heino Gehrtsas (Šamanai / Die Schamanen 1989).
Šiuolaikinį šamanizmą (dažniausiai vadinamą neošamanizmu) analizuoja Mihály Hoppális (Vengrija), Kira Van Deusen (Kanada) ir kiti. Michaelis Jamesas Harneris 1979 Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigė šamanizmo studijų fondą. Dauguma mokslininkų šiuolaikinės šamaniškos praktikos nelaiko tradicijos tęsiniu. Šiaurės ir Vidurio Azijoje šamanizmo atgimimas siejamas su komunistinės ideologijos silpnėjimu, etniniu Sibiro tautų atgimimu, bet šamanizmas dažniausiai gyvuoja tik kaip nacionalinės kultūros išraiška.