sãmanos, nesistematinė augalų grupė. Žinoma apie 20 000 rūšių (Lietuvoje apie 500). Samanos paplitusios beveik visame pasaulyje. Pagrindinės samanų grupės: ylvaisės, kerpsamanės ir lapsamanės, jungiančios kiminus ir žaliąsias samanas. Ylvaisių ir kai kurių kerpsamanių gametofitas yra gniužulo pavidalo. Sistematiniu požiūriu šios grupės įvairiai traktuojamos. 21 a. pradžioje kiekvienai iš jų dažniausia suteikiamas savarankiško skyriaus rangas: ylvaisūnai (Anthocerathophyta), maršantijūnai (Marchantiophyta) ir brijūnai (Bryophyta). Brijūnų skyrius apima tik lapsamanes.
samanos
samanos, kuriose matosi ir gametofitai (žemos, į lapus panašios formos), ir sporofitai (aukštos, į kotelius panašios formos)
Samanų gyvenimo vyraujanti stadija yra haploidinis gametofitas. Jis atlieka ir pagrindines gyvybines funkcijas – maitinimosi ir lytinio dauginimosi. Samanų sporofitas dažniausia yra tik sporinė, iškilusi ant kotelio, prisitvirtinusi prie gametofito ir negalinti be jo savarankiškai egzistuoti. Jis dažnai vadinamas sporogonu. Visas samanų gyvenimo ciklas – tai besikartojantis lytinės ir nelytinės kartų vystymasis. Iš sporų išauga protonema, iš kurios pumpurėlių vėliau išsivysto haploidinė stadija gametofitas.
Samanų lytiniam dauginimuisi būtinas vanduo, kuriame gali judėti spermatozoidai. Šiems apvaisinus kiaušialąstę iš zigotos išsivysto diploidinė stadija gametofitas. Samanos yra labiau diferencijuotos sandaros negu dumbliai, tačiau jų organai nėra tokie sudėtingi kaip aukštesniųjų augalų. Samanų gametofito pagrindiniai organai kauloidai ir filidijos tik sąlygiškai vadinami stiebais ir lapais. Tik kai kurių samanų stiebo centrinėje dalyje yra indų kūlelių pradų, dažniausia jų funkciją atlieka ištįsusios plonasienės ląstelės.
Samanos visai neturi šaknų, įsitvirtina vienaląsčiais arba iš vienos ląstelių eilės sudarytais rizoidais. Lapą dažniausia sudaro vienas gana vienodų ląstelių sluoksnis. Dauguma žaliųjų samanų turi gyslą. Geriausiai prisitaikiusios augti drėgnose buveinėse, bet aptinkamos įvairiose vietose (ant dirvožemio, akmenų, uolų, medžių kamienų, pūvančios medienos, įvairių dirbtinių substratų). Tai poikilohidriniai augalai (kai sausa, pereina į ramybės būseną, kai drėgna – atgauna gyvybingumą). Samanos dažniausiai smulkūs augalai, nes neturi atraminių audinių. Pirmosios samanos atsirado ankstyvajame paleozojuje. Samanas tiria botanikos šaka briologija.
samanos
1615