Samarà (Самара), 1935–91 Kuibyšev (Kùibyševas), miestas Rusijos Federacijos Samaros srities pietuose, Volgos kairiajame krante, prie Samaros žiočių; srities centras. 1,13 mln. gyventojų (2020, aglomeracijoje 1,40 mln. gyventojų).
Keleivių ir krovinių upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Maskvą, Saratovą, Ufą, Orenburgą. Metropolitenas (pastatytas 1987). Tarptautinis oro uostas.
Mašinų (lėktuvų, raketų, turbinų, jachtų variklių, dujotiekių vamzdynų, žemės ūkio, statybos, naftos, maisto pramonės įrenginių, staklių), raketų, kosmoso aparatų (kosmoso raketų centras Progres) gamyba, aviacijos (lėktuvų; bendrovė Aviakor), elektrotechnikos (elektros įrangos, kabelių, guolių), naftos chemijos, statybinių medžiagų (gelžbetoninių konstrukcijų), metalo apdirbimo, tekstilės, siuvimo, maisto (mėsos, šokolado, degtinės, alaus) pramonė. Turizmas. Mieste yra daugiau kaip 30 aukštųjų mokyklų; svarbiausios: Pavolgio socialinių ir humanitarinių mokslų akademija (įkurta 1911), Samaros (1969), Samaros ekonomikos (1931), technikos (1914), kosmoso (1931), medicinos, architektūros ir statybos, ryšių universitetai, dvasinė seminarija (įkurta 1858). Dramos (įkurtas 1851), operos ir baleto (1931), lėlių (1932), jaunimo (1930), municipalinis (1993) teatrai. Filharmonija. Krašto (įkurtas 1886), dailės (1897), zoologijos (1960), Uljanovų šeimos memorialinis, M. Gorkio literatūrinis muziejai. Parkas.
19 a. pastatas Samaros centre
Istorija
Samaros pradžia – 1586 pastatyta tvirtovė, ginanti nuo Krymo totorių antpuolių. 1670 užimta S. Razino sukilėlių. 1688 tapo miestu. 1773 Samaros gyventojai parėmė J. Pugačiovo sukilimą. Nuo 1780 apskrities, nuo 1851 gubernijos centras. Garsėjo triskart per metus rengiamomis mugėmis, per kurias daugiausia prekiauta javais, vilnomis, odomis, arkliais, galvijais. 1877 iki Samaros nutiestas geležinkelis. 1918 06–10 užimta Čekoslovakų korpuso ir A. Kolčiako vadovaujamų baltagvardiečių. 1918 06 Samaroje sudaryta pirmoji antibolševikinė Rusijos vyriausybė – Rusijos Steigiamojo susirinkimo narių komitetas (veikė iki 1918 12). Nuo 1928 srities (1929–36 krašto) centras. 1935–91 vadinta sovietinio veikėjo V. Kuibyševo vardu. Per II pasaulinį karą iš SSRS vakarinių rajonų atkelta daug pramonės įmonių (pramonės gamyba 1940–45 padidėjo 5 kartus), valstybinių įstaigų (t. p. ir SSRS vyriausybė), užsienio šalių diplomatinių atstovybių. Po karo labai išsiplėtė: 1939 turėjo 390 000, 1959 – 806 000, 1978 – 1,22 mln. gyventojų.
Samara
Lietuviai
Po 1863–64 sukilimo į Samaros guberniją atitremta sukilimo dalyvių lietuvių šeimų. 110 šeimų tremtinių Novouzeno apskrityje prie Malaja Uzenės įkūrė Čiorna Padinos kaimą, dalis įkurdinta 35 km nuo Novouzeno esančiame Tolovkos kaime. Vėliau dalis tremtinių šeimų įkūrė Litovkos kaimą. Iki I pasaulinio karo Samaros gubernijoje buvo apie 1000 lietuvių. Apie 1870–1938 Čiorna Padinoje veikė lietuviška mokykla, 1901 pastatyta medinė bažnyčia (apie 1965 nugriauta). 1906 paskirtas nuolatinis dvasininkas – kunigas J. Strikas. 1906 Tolovkos lietuviai gavo leidimą pastatyti bažnyčią ir įsteigti lietuvišką mokyklą. Per I pasaulinį karą Samaroje veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, Šviesos draugijos įsteigta lietuvių mokykla. Po I pasaulinio karo nemažai lietuvių šeimų grįžo į Lietuvą.
futbolo stadionas Samaroje
Samara naktį
Samara
katalikų bažnyčia Samaroje
Samara