Samarkándo architektūrà
11–19 amžius
Senamiestyje – spindulinis žiedinis gatvių tinklas. Išliko Šachi Zindos nekropolis (nuo 11 a., iš esmės susiklostė 14–15 a.): Kusamo ibn Abbaso mazaras (1334), portaliniai kupoliniai mauzoliejai – Šadi Mulk‑akos (1372), Chodža Achmado (14 a.), Tuman‑akos (15 a. pradžia), vadinamasis Kazi Zade Rumi mauzoliejus (15 a. pradžia); statiniai dekoruoti glazūruotomis įvairiaspalvėmis keraminėmis plytelėmis, spalvota mozaika, sienų tapyba, raižiniais. Bibi chanim kulto pastatų kompleksas (1399–1404), aštuonkampis Timūro mauzoliejus (1404, jame palaidota Timūridų dinastijos nariai).
Iš kairės – Ulugbeko (1420), Šir Daro (1636) ir Tillja Kari (1660) medresės Samarkande
Registano aikštės ansamblį (pradėjo klostytis 12 a.) sudaro 3 medresės: Ulugbeko (1420; 2 minaretai remontuoti 1932, 1965), Šyr Doro (1619–36, architektas Abdulas Džabaras, dekoro meistras Abasas Samarkandietis, restauruota 1926, 1961; portalo timpane – keraminių plytelių dekoras su tigrų figūromis), Tilia Kari (vadinamoji Paauksuotoji, 1646–60, restauruota 1939, 1970–75).
Daug 15 a. mauzoliejų (Išrat‑chano, Aksarajaus), 15–17 a. medresių, mečečių su didingais portalais, spalvotais kupolais, spalvotos majolikos, mozaikos, raižyto marmuro interjerais, auksavimu.
20 amžius
Miestas tvarkytas pagal 1939, 1954, 1969 planus; naujamiestyje suformuotas stačiakampis gatvių tinklas. Suplanuota gyvenamųjų rajonų, pastatyta administracinių pastatų (Ulugbeko mauzoliejus, 1960, architektas A. Babachanovas, Operos ir baleto teatras, 1964, architektai O. Aidinova, A. Balajevas). Pasaulio paveldo vertybė (nuo 2001).
2271
-Samarkandas