Samarra (Sāmarrā, Samarà), miestas Irako vidurinėje dalyje, į šiaurės vakarus nuo Bagdado, Tigro kairiajame krante.
141 200 gyventojų (2012). Per Samarrą eina Bagdado–Mosulo geležinkelis ir plentas. Maisto pramonė. Amatai. Netoli Samarros yra Samarros užtvanka (pastatyta 1956).
Architektūra
Išliko Dar al Chilafos, arba Džavsak al Chakani rūmų, Didžiosios mečetės (846–852), al Malvijos minareto, Balkuvaro rūmų (854–859), Mutavakilio rūmų ir Abu Dulafo mečetės (860–861), Kasr al Ašiko pilies (878–882), Kubat as Sulaibijos aštuonkampio kupolinio mauzoliejaus griuvėsių. Pasaulio paveldo vertybė pavojuje (nuo 2007).
Istorija
Įkurta 690 vietoj anksčiau buvusios pirklių gyvenvietės. 836–892 Abasidų kalifato sostinė, kalifo oficiali buveinė. Po 892 sunyko. Klestėjimo laikotarpiu (842–862) iki 57 km2 ploto mieste buvo valdovo rūmai ir 20 kitų rūmų, 3,5 km ilgio aikštė, turgūs, medžioklės parkas, 3 hipodromai. Iki 870 miestą gynė už jo ribų esančios karinės įgulos. 1834 Samarra apjuosta mūrine siena.
Miestas nukentėjo per Irako karą: 2006 teroristų susprogdintas auksinis al Askari mečetės kupolas, 2007 – 2 minaretai ir bokštas (mečetė atstatyta 2009).
Archeologiniai tyrinėjimai
Samarros archeologinius tyrinėjimus 1911 ir 1913 pradėjo Vokietijos rytų draugijos ekspedicija (vadovas E. Herzfeldas). Nuo 1936 kasinėja Irako senienų departamentas: nuo 1983 kartu su Britų mokslų akademija, Britų archeologijos mokykla Irake, Durhamo universitetu (vadovai D. Kennetas ir A. Northedge’as).
2271