Samas
Sãmas (Samos), sala Egėjo jūros pietryčiuose, Pietų Sporadų salyne, prie Turkijos pietvakarinių krantų. Priklauso Graikijai. Nuo Turkijos skiria 1,6 km pločio Mikalės sąsiauris. Salos plotas 478 km2. 33 000 gyventojų (2011). Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 1443 m (Kerketeuso kalnas). Pakrantėse pajūrio žemumos. Klimatas subtropinis jūrinis.
Auginama vynmedžiai, alyvmedžiai, įvairūs vaismedžiai, vilnamedžiai, tabakai. Yra boksito, marmuro telkinių. Žvejyba. Turizmas. Svarbiausias miestas ir uostas – Vati. Keltai Samo salą jungia su Kavalos uostu, Kretos ir kitų salų uostais.
Pitagorejono senovės miestas ir Heros šventykla (Herajonas) įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (1992).
Istorija
Sala apgyventa neolite. Graikai čia įsikūrė ankstyvajame bronzos amžiuje. Bronzos amžiaus pabaigoje kolonizuota jonėnų iš Epidauro, kurie perkėlė į salą Heros kultą – jis tapo pagrindiniu. Archajiniu laikotarpiu Samas buvo jonėnų dodekapolio (12 polių sąjunga) narys, jūrinė valstybė, turinti vieną didžiausių karinių ir prekybinių laivynų, plėtojanti laivų statybos technologijas (trijeros nuo apie 700 pr. Kr., patobulintas prekybinio laivo modelis nuo salos vardo buvo pavadintas samėne), prekiaujanti su Egiptu, Egėjo jūros šiaurinėmis salomis, Mažąja Azija (eksporto pagrindinės prekės – vilnos audiniai, metalo gaminiai). Steigė kolonijas Juodosios jūros baseino regione, Mažojoje Azijoje, Viduržemio jūros regiono vakarinėje dalyje, Egipte. 7 a. pr. Kr. pabaigoje pradėjo kaldinti monetas. Kaip Chalkidės sąjungininkas dalyvavo Lelanto kare, rėmė Spartą II Mesenijos kare (685–668 prieš Kristų). Didžiausią įtaką regione įgijo valdant tironui Polikratui (537–522 prieš Kristų). Prisidėjo prie jonėnų sukilimo (500–494 pr. Kr.), bet Ladės mūšyje (494 pr. Kr.) Samo 60 trierų išdavė sąjungininkus ir iš kautynių pasitraukė. Per Kserkso I kampaniją kovojo persų pusėje prie Salamino, bet Mikalės mūšyje (479 pr. Kr.) perėjo į graikų pusę. 478 pr. Kr. Samas tapo Delo jūrų sąjungos nariu, bet 441 pr. Kr. sukilo prieš Atėnus (Samo karas), atsisakydamas vykdyti neteisėtus jų reikalavimus sprendžiant ginčą dėl teritorijų tarp Samo ir Mileto. 440 pr. Kr. Periklis, atplaukęs su 40 laivų, užėmė salą, čia įtvirtino demokratiją, įkurdino Atėnų įgulą, privertė sumokėti kontribuciją ir 100 samiečių paėmė įkaitais. Perikliui išplaukus samiečių aristokratai, sudarę sąjungą su persų satrapu, užėmė salą, nuvertė demokratinę valdžią, išlaisvino įkaitus ir rengėsi karui su Miletu. Vėl atplaukęs didelis Periklio vadovaujamas laivynas susikovė su samiečiais ir jų sąjungininkais, bet Samą pavyko užimti tik po 9 mėn, apsiausties. Per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) Samas buvo Atėnų sąjungininkas ir jų svarbiausia karinė bazė Egėjo jūros rytuose. Po demokratų sukilimo, kilusio padedant Atėnų laivų įguloms, Samui buvo suteikta visiška autonomija, po Aigospotamų mūšio (405 pr. Kr.) jo gyventojams dovanota Atėnų pilietybė. 404 pr. Kr. Spartos karvedys Lisandras užėmė Samą ir vėl grąžino oligarchų valdymą. Po Antalkido taikos Samas priklausė Persijai. 365 pr. Kr. salą po ilgai trukusios apsiausties atkovojo Atėnai (Timotėjas) ir apgyvendino 2000 kleruchų, jie buvo išvyti tik po Aleksandro Makedoniečio mirties. Helenistiniu laikotapiu Samas kurį laiką priklausė Antigonui I Vienaakiui, Lisimachui, Ptolemajams, Seleukidams, Atalidams, nuo 129 pr. Kr. – Romai.
Iš Samo kilo Pitagoras, Epikūras, astronomai Aristarchas ir Kononas. Čia gyveno Ezopas, Ibikas, Anakreontas, Herodotas, architektai ir skulptoriai Roikas, Teodoras, inžinieriai ir statytojai Eupalinas (jo vardu pavadintas vandentiekis), Mandroklis (per Darėjo I Didžiojo kampaniją nutiesė tiltą per Bosporą). 8 a. pr. Kr. saloje buvo pastatyta seniausia žinoma ir didžiausia to meto graikų akmeninė šventykla – Heros šventykla.
879
Tyrinėjimai
Samas tiriamas nuo 1880. Heros šventyklą pirmieji tyrė graikų archeologai P. Kavadijas ir T. Sofulis, nuo 1925 (išskyrus 1940–51) tiria Vokietijos archeologijos instituto Atėnuose ekspedicijos (nuo 1976 joms vadovauja H. Kyrielieisas ir H. J. Kienastas). Radiniai saugomi Samo archeologijos muziejuje. Nuo 1961 Vokietijos archeologijos institutas Berlyne leidžia tęstinį leidinį Samos (iki 2011 išleista 23 tomai).
L: R. Toelle Der Antike Stadt Samos Mainz 1969.