Šãmašas, babiloniečių, asirų, akadų saulės dievas. Reprezentavo tik gerąsias saulės galias. Kultas buvo paplitęs Palestinoje trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų, t. p. Sipare (buvo maždaug 30 km į pietryčius nuo dabartinio Bagdado), Larsoje. Šamašas garbintas ir kaip teisingumo dievas, pranašautojų globėjas. Laikytas asirų mėnulio dievo Sino sūnumi (Ašūre jiems buvo pastatydinta šventykla, datuojama 17 a. prieš Kristų). Šamašą simbolizavo saulės diskas. Atitinka šumerų dievą Utu.
Šamašas, sėdintis soste po saulės, mėnulio ir žvaigždės simboliais (Šamašo lentelė, kalkakmenis, datuojama 888–855 prieš Kristų, 1881 rasta Sipare, dabar Irakas). Britų muziejus Londone