„Samaveda“ („Sāmaveda“; skr. „Gaidų Veda“), antroji iš 4 Vedų (samhitų). Ankstyviausios dalys datuojamos 1700 pr. Kr., rinkinys susiklostė apie 1300–1000 prieš Kristų. Iš 13 Samavedos redakcijų (šakhų) išliko 3: Kauthuma, Ranajanyja (skr. Rāṇāyanīya) ir Džaiminyja (skr. Jaiminīya). Kauthumos atliktą Samavedos redakciją sudaro 1875 mantros, dauguma jų paimtos iš Rigvedos 8 ir 9 ciklų (mandalų) ir padalytos į du posmų (ričų) rinkinius (arčikas; skr. arc – šlovinti). Pirmąjį jų – Pūrvarčiką (skr. Pūrvārcika) – sudaro 650 vieno posmo mantrų, skirtų dievams Agniui, Indrai, Somai. Antrąjį – Utararčiką (skr. Uttarārcika) – 1225 mantros, suskirstytos po 3 posmus ir giedamos išimtinai per somos (ruošiamõs tapti nemirtingumo gėrimu amrita) atnašavimo apeigas. Samavedos posmai tarpusavyje nesusiję, jų rišlumą lemia tik apeigų eiga. Samavedos giedotojas vadinamas udgataru, o jo atliekama melodija – samajoni mantra (skr. sāmanas – maloni, derminga, švelni gaida). Abiejų Samavedos rinkinių tekstai su dermių notacija (gana) pateikiami taip, kaip turi būti giedami: nurodomi pailginti skiemenys, pakartojimai, žodžiai skaidomi neatsižvelgiant į jų morfologinę struktūrą, įterpiami asemantiniai garsažodžiai (stobhos; a, e, o, au, ha, ho, uha) ir net trumpi sakiniai, kurie tekstą daro neatpažįstamą. Gaidų dermės laipsniai žymimi virš mantros skaitmenimis 1, 2, 3 ir skiemenimis u, ra ir ka. Samajoni mantros gali būti giedamos įvairiopai, tekstų su dermių notacija yra daugiau nei mantrų: Kauthumai jų priklauso 2722. Ganos yra surinktos į 4 knygas (ganagranthas): Gramagejagana (Grāmageyagāna), Aranjagana (Araṇyagāna), Ūhagana (Ūhagāna) ir Ūhjagana (Ūhjagāna). Su Samavedos pratisu ir melizminiu giedojimu, pagrįstu septynialaipsniu garsaeiliu, siejamos Indijos klasikinės muzikos užuomazgos. Samavedai priklauso Čhandogja ir Kena upanišados.
171