samdà, sutartinis teisinis santykis, kai viena šalis (samdomoji) atlygintinai sutinka atlikti kokį nors veiksmą kitai šaliai (samdančiajai). Samdos objektu gali būti įvairūs darbai ar kitai veiksmai. Samdos sutartis sudaroma žodžiu ar raštu, joje dažniausiai nurodoma užmokesčio dydis, samdos laikas ir kitos sąlygos. Samda atsirado feodalizmo laikotarpiu, 20 amžiaus viduryje vietoj samdos pradėtos sudaryti darbo sutartys.
LIETUVOJE nuolatinių ir sezoninių žemės ūkio darbininkų samda įsigalėjo 1863–64 panaikinus feodalines prievoles, išnyko per kolektyvizaciją. Samdą reglamentavo Žemės ūkio darbininkų samdos (1929), Pramonės darbininkų samdos (1933) įstatymai.