samdinỹs, atlygio motyvuojamas asmuo, nesantis kariaujančios šalies pilietis ir nepriklausantis ginkluotosioms pajėgoms. Tarptautinė teisė apibūdina samdinį kaip asmenį, atitinkantį šiuos kriterijus: specialiai pasamdytas kovai kilus ginkluotam konfliktui; tiesiogiai dalyvaujantis karo veiksmuose; karo veiksmuose motyvuojamas didesnio atlygio nei kiti to paties rango nesamdomi kariai; nesantis kariaujančiosios pusės tautybės, nuolat negyvenantis jos teritorijoje; nepriklausantis kariaujančiosios pusės ginkluotosioms pajėgoms; nepasiųstas trečiosios, konflikte nedalyvaujančios šalies, kaip oficialus atstovas. Samdinys neturi teisės į kombatanto arba teisėto belaisvio statusą, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal jį sulaikančios valstybės įstatymus. Samdinių statusą nustato 1949 08 12 Ženevos konvencijos protokolas, 1977 papildomas protokolas, 1989 Jungtinių Tautų konvencija prieš samdinių apmokymus, finansavimą, naudojimą ir samdymą (iki 2011 pasirašė 24 šalys). 2007 Jungtinės Tautos pripažino privačias saugos bendroves, oficialiai vykdančias saugos veiklą konfliktų zonose (pvz., Blackwater securities Afganistane), naujoviška samdinių rūšimi. Samdiniais nelaikomi Prancūzijos Svetimšalių legiono kariai ir gurkhai.
645