samis su elniu prie savo būsto (netoli Honnigsvåg, Norvegija)
sãmiai (savivardžiai sami, saami, samit), lãpiai, Europos tauta. Gyvena Norvegijoje (60 000 žmonių), Švedijoje (36 000), Suomijoje (8000), Rusijoje (2000 žmonių). 21 a. pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Kaba samių kalbomis, norvegų, švedų, suomių, rusų kalbomis. Tikintieji protestantai (Skandinavijos šalyse) ir stačiatikiai (Rusijoje), dalis išlaikė tradicinius tikėjimus.
Gyvensena
Tradiciniai verslai – elnininkystė, medžioklė, žvejyba. Tradicinio būsto statinių konstrukcijas ir formas lemia geografinės sąlygos ir statybinės medžiagos. Skiriami du pagrindiniai gyvenamųjų būstų tipai. Klajokliams elniaganiams būdinga iš medinių karčių pastatyta kūgio pavidalo palapinė, dengta beržo tošimi arba elnių kailiais, žvejai iš akmens ir velėnų stato pusiau žemines (ilgainiui konstrukcija sutvirtėja, įsilieja į kraštovaizdį). Nuolatinis būstas – keturkampė rąstų trobelė.
samių pusiau žeminė (Padjelanta nacionalinis parkas, Švedija)
samių rąstų trobelė (Sinettä, Laplandija, Suomija)
Tradiciniai vyrų ir moterų drabužiai – austiniai marškiniai siuvinėtomis apykaklėmis, rankogaliais bei apačia. Žiemą rengiasi elnenomis. Vyrai juosiasi odiniais, moterys – dažytos vilnos diržais; vyrai juos puošia skardiniais papuošalais, prie diržų segasi odines peilių makštis, pinigines ir amuletus, moterys – siuvimo įrankius. Platėjančios į viršų kepurės iš austinės medžiagos su elnio kailio pamušalu: keturkampės – vyrų, apvalios – moterų. Moterys dar ryši skaras. Avimi elnio kailio batai lenktais galais.
Tradicinis maistas – elniena (žalia, vytinta, virta, kepta), kurapkos, žuvys, uogos, šviežias elnių kraujas. Samių visuomenės socialinis pagrindas – teritorinė bendruomenė (70–300 žmonių). Gausus folkloras – pasakos apie nykštukus, vampyrus ir žmogėdras, mitai apie žmogų‑elnią Miandašą, istorinės sakmės, buitiniai pasakojimai ir improvizacijos. Samių joika – viena seniausių dainavimo tradicijų Europoje. Joikai būdingas tų pačių, gražiai skambančių, dažnai netekusių savo pirminės reikšmės žodžių pakartojimo ritmas. Joika klausytojui perduoda žmogaus arba daikto, apie kurį dainuojama, esmę.
samiai tautiniais drabužiais (19 a. litografija)
Istorija
samių vėliava
Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų samių protėviai apsigyveno Fenoskandijoje; apie 1500 pr. Kr. ateiviai finai asimiliavo čiabuvius, susidarė samių protautė. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose samiai paminėti 325 prieš Kristų. Spaudžiami germanų ir suomių (vėliau – ir senovės rusų) apie 1000 samiai apsigyveno Laplandijoje – dabartinėje jų gyvenamoje teritorijoje. Norvegijai, Švedijai, Suomijai ir Rusijai kolonizuojant samių žemes, pietiniai samiai buvo asimiliuoti. 1619 išleista pirma knyga šiaurės samių kalba; 1811 – Biblija. Samiai patyrė skandinavų, suomių ir rusų, 19 amžiaus Kolos pusiasalyje – komių ir nencų kultūros įtaką. Nuo 20 a. vidurio prasidėjo samių tautinis atgimimas. 1986 įteisinta samių vėliava ir himnas; nuo 1992 švenčiama tarptautinė samių diena. 1979 Norvegijoje, 1992 Suomijoje samių kalbos įteisintos kaip vietinės oficialios kalbos.
2840