samių kalbos

sãmių kabos, lãpių kabos, uraliečių kalbų šeimos finų kalbų grupė. Anksčiau laikytos vienõs samių (lapių) kalbos dialektais. Vartojamos Norvegijos, Švedijos, Suomijos šiauriniuose rajonuose ir Rusijos Kolos pusiasalyje. Iš viso kalbančiųjų apie 29 000 (21 a. pradžioje). Skiriamos 2 kalbų grupės: vakarų (šiaurės samių, apie 25 000 kalbančiųjų, Luleå samių, apie 2000, pietų samių, apie 500, Piteå samių, apie 20, Umeå samių, apie 10) ir rytų (Kildino samių, apie 750, Skolto samių, apie 350, Inari samių, apie 300, Terio samių, apie 2, Akkalos samių, 2003 išnyko, Kemi samių, išnyko 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje) samių kalbos. Kai kuriose Norvegijos, Švedijos ir Suomijos avivaldybėse vietinės samių kalbos turi regioninių kalbų oficialųjų statusą. Dauguma samių yra dvikalbiai – dar vartoja valstybines šalių, kuriose gyvena, kalbas: norvegų, švedų, suomių, rusų.

Samių kalbos turi sudėtingą fonetinę sistemą (ilgieji ir trumpieji balsiai, priebalsiai; yra dvigarsių ir trigarsių, dažna balsių ir priebalsių kaita, atliekanti morfonologines funkcijas). Kirtis paprastai yra pirmame žodžio skiemenyje. Būdingos gramatinės linksnio (7–9), skaičiaus (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), asmens (3), nuosakos (4–5), laiko (4) kategorijos, gramatinės giminės nėra. Vartojami prielinksniai ir polinksniai. Žodžių tvarka sakinyje beveik laisva. Leksikai būdinga skoliniai iš finų, samodų, germanų, rusų kalbų. Iš 9 gyvųjų kalbų 6 turi raštą. Beveik visos samių kalbos naudoja lotyniškąjį raidyną, tik Rusijoje vartojama Kildino samių kalba užrašoma slaviška kirilika. Šiaurės samių, pietų samių, Luleå samių, Skolto samių, Kildino samių kalbomis parengta žodynų, gramatikų, į daugelį samių kalbų išversta Biblija, gausesnėmis samių kalbomis transliuojamos radijo ir televizijos laidos, kuriama grožinė literatūra, leidžiama periodinė spauda, mokomasi mokyklose. Didesnioji dalis kalbų sparčiai nyksta.

85