Samnitų karai

Samntų kara, 4 a. antros pusės–3 a. pr. Kr. pradžios Romos karai su Samnitų federacija Vidurio Italijoje.

I karas (343–341 pr. Kr.)

Pasak Tito Livijaus (apie Samnitų karus žinoma daugiausia iš jo veikalų), šis karas vykęs dėl Kampanijos. Laimėję Gauro kalno mūšį (342 pr. Kr.) romėnai pajungė Kumus ir Kapują, samnitams atiteko Teanas.

II karas (Didysis samnitų karas, 326–304 pr. Kr.)

Kilo romėnams užėmus Neapolį. Romėnai sėkmingai kovojo su samnitų įgulomis Kampanijos miestuose, bet 321 pr. Kr. pralaimėjo Kaudijaus tarpeklyje ir buvo priversti sudaryti Romai nenaudingą taiką. 316 pr. Kr. karo veiksmai atsinaujino. 311 pr. Kr. į samnitų pusę perėjo Etrūrijos miestai. Romėnai pertvarkė kariuomenę, pakeitė taktiką. Mūšyje prie Vadimo ežero (310 pr. Kr.) jie nugalėjo etruskus, Boviano mūšyje (305 pr. Kr.) – samnitus. Pagal 304 pr. Kr. taikos sutartį romėnams atiteko Kampanija.

III karas (298–290 pr. Kr.)

Kilo samnitams įsitvirtinus Lukanijoje. Karo veiksmai vyko Samnijuje ir Umbrijoje. Samnitų sąjungininkai buvo galai ir etruskai. Volteros mūšyje (298 pr. Kr.) romėnai nugalėjo etruskus, mūšyje prie Sentino (295 pr. Kr.) – galus ir samnitus. Jie užėmė Tauraziją, Bovianą, Aufideną, Venuziją ir kitus samnitų miestus. 290 samnitai liovėsi priešintis. Samnitų federacija buvo paleista, samnitų bendruomenės paverstos Romos sąjungininkėmis, turinčiomis nedideles teises. Romėnai įsitvirtino Vidurio Italijoje.

-Didysis samnitų karas; -Samnitų karas; -Gauro kalno mūšis; -Boviano mūšis; -Volteros mūšis; -Vadimo ežero mūšis; -Sentino mūšis