samnjasà (skr. saṃnyāsa – atsižadėjimas), sanjasà, sannjasà, hinduizme – formalus ir neatšaukiamas visų saitų su pasaulietiškais šeiminės gyvensenos institutais, įskaitant turtą, socialinę padėtį ir giminystę, nutraukimas, siekiant pasišvęsti asmeninio išsivadavimo (mokšos) siekimui. Samnjasa yra ketvirtasis (paskutinis) hinduistinio gyvenimo tarpsnis. Priėmusysis įšventinimą į samnjasą (vadinamas samnjasinu, sanjasinu) atsisako nuolatinės buveinės, aukojamojo raiščio bei priedermės kūrenti apeiginę namų ugnį ir keliauja tik su indu vandeniui ir išmaldų dubeniu, gyvendamas iš išmaldos. Buvo laikomasi nuomonės, kad samnjasa yra skirta asmenims, kurie sulaukia savo vyriausiojo sūnaus sūnaus, vėliau galimybę priimti samnjasą įgijo bet kokio amžiaus asmuo, apimtas išsivadavimo siekio. Pasaulio išsižadėjimas minimas Čhandogjopanišadoje ir Brihadaranjakopanišadoje, kaip ketvirtoji gyvenimo pakopa pirmą kartą aiškinama Džabalopanišadoje. Vėliau išplėtota speciali samnjasa upanišadų raštija, skirta samnjasai. Daug diskutuojama, ar samnjasa skirta tik brahmanams, ar visiems trijų aukštųjų varnų nariams, ar gali ją priimti moterys ir šūdros, ar samnjasa atleidžia nuo visų socialinių normų.
171