Samoa gamtinis žemėlapis
Samòa gamtà
Reljefas
Didesnės salos vulkaninės kilmės, mažesnės – koralinės. Salas supa koralų rifai. 2 pagrindines salas (Savai’i ir Upolu; gyvenamos) skiria Apolimos sąsiauris (jame Apolimos ir Manono salos; gyvenamos). Krantai raižyti, daug įlankų; didžiausios: Safatos, Vaisusu, Fagaloa (Upolu sala), Asau (Savai’i sala). Bendras salų kranto linijos ilgis 403 kilometrai. Paviršius kalnuotas, išraižytas gilių slėnių, kalnų šlaitai statūs, apaugę atogrąžų miškais. Didžiausias aukštis 1858 m (Silisili kalnas, Savaiʼi sala). Yra veikiančių ugnikalnių su daugybe vulkaninių kūgių – Upolu (veržėsi prieš daugiau kaip 10 tūkst. metų), Savaiʼi (vienas jo kūgių – Matavanu – paskutinį kartą veržėsi 1905–11); dalį Savaiʼi salos dengia lavos dangos. Vyrauja vulkanžemiai. Pakrantėse – siauros lygumos, yra paplūdimių. Būna žemės drebėjimų.
Upolu salos kraštovaizdis
Klimatas
Klimatas tropinis jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 27 °C. Pakrantėse per metus iškrinta apie 2540 mm kritulių, salų vidurinėse dalyse – 7620 milimetrų. Daugiausia kritulių iškrinta nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Dažni taifūnai; stipriausias praūžė 1966 (vėjo greitis siekė 200 km/h).
Vidaus vandenys
Kelios trumpos upės – Maliolio, Lata (Savai’i saloje), Mulivaifagatola, Namo (Upolu saloje); yra krioklių. Keli nedideli ežerai (didžiausias Lanotoʼo, Upolu saloje).
Augalija, gyvūnija, aplinkos apsauga
Žaliasis vėžlys
Auga drėgnieji atogrąžų miškai. Daugiau kaip 700 rūšių augalų (1/3 endeminiai). Auginami kokosai. Veisiasi malajinės skraidančiosios lapės (endeminiai vaisėdžiai šikšnosparniai), vėžliai, driežai, gyvatės, skorpionai, vorai, daug kitų vabzdžių rūšių, peri pelėdiniai karveliai (endeminiai). Samoa saugomos teritorijos užima 8,22 % (238 km2) sausumos ir 0,14 % (191 km2) jūros ploto. 16 draustinių, Puavos kyšulio gamtos rezervatas (Savai’i sala), Palolo Deepo jūros rezervatas (Upolu sala). 5 nacionaliniai parkai; seniausias O Le Pupū Puē nacionalinis parkas (Upolu sala, įkurtas 1978), kiti – Lanotoʼo (2003), Cornwallio (2008, abu Upolu saloje), Mauga o Salafai (2004; didžiausias, plotas 59,73 km2), Latos (2008, abu Savai’i saloje). 2 Ramsaro konvencijos (Samoa įsigaliojo 2005) saugomos vietovės (plotas 54,89 km2) – Lanotoʼo ežeras, O Le Pupū Puē nacionalinis parkas (Upolu sala).
Sopo'aga krioklys