samòdai, samojèdai, Azijos tautų – nencų, encų, nganasanų, selkupų – grupė. Gyvena Rusijos Federacijoje: Nencų, Jamalo Nencų, Taimyro autonominėse apygardose, Tomsko srities šiaurėje. 21 a. pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 34 000 samodų. Kaba samodų kalbomis, rusų kalba.
Svarbiausi verslai – medžioklė, elnininkystė, žvejyba.
Iki 1917 Spalio perversmo buvo klajokliai. 17–18 a. dalis samodų, vadinamieji pietiniai samodai (kamasinai, matorai, tofai, arba karagasai) gyveno Pietų Sibire, Sajanų kalnyne. Dauguma jų susiliejo su tiurkų tautomis (tuviais, chakasais), kiti – su rusais. Manoma, samodai iš Pietų Sibiro pirmame tūkstantmetyje ir antro tūkstantmečio pradžioje plito į šiaurę, ten susiliejo su vietos gyventojais, kurių kalba artima samių, iš dalies jukagyrų kalbai.
Sinonimiško samojedų pavadinimo (jis atsirado iškraipius nencų savivardį saamod ar saamid; rusų kalba samoed – ‘saviėdis’) dėl paniekinančios semantikos nuo 20 a. atsisakoma.