samodų kalbos

samòdų kabos, samojèdų kabos, uraliečių kalbų šeimos šaka. Skiriamos samodų kalbų 2 grupės: šiaurės (nencų, enetų, nganasanų, juratų) ir pietų (selkupų, taigių arba tavgių, kamasinų, karagasių, koibalų, matorų) kalbos. 21 a. gyvos liko tik 4 kalbos: nencų (apie 32 000 kalbančiųjų), selkupų (apie 1500), nganasanų (apie 500), enetų (apie 70). Iš viso kalbančiųjų apie 34 000 (21 a. pradžioje). Vartojamos Sibiro šiaurės vakarinėje ir vidurinėje dalyje. Pirmieji duomenys apie samodų kalbas užfiksuoti 17 amžiuje. 21 a. samodų kalbos tyrinėjamos Rusijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Samodų kalbos turi sudėtingą fonologinę sistemą: 11–12 balsių, 13–14 priebalsių, dvigarsiai; selkupų kalboje yra net 25 balsiai ir 16 priebalsių; kelių priebalsių junginiai galimi tik žodžio viduryje, balsių harmonija nebūdinga, dažniausiai kirčiuotas pirmas žodžio skiemuo, šiaurinės grupės kalbose išlikę tonai. Samodų kalbos agliutinacinės, bet būdinga ir vidinė fleksija, gramatinių formų sinkretizmas. Žodžių ir formų darybai būdinga sufiksacija (prefiksacijos beveik nėra). Turi gramatines skaičiaus (vienaskaita, dviskaitos, daugiskaita), linksnio, asmens, laiko, nuosakos (iki 10), veikslo ir kitos kategorijas, dažnai vartojami polinksniai. Veiksmažodis dviejų asmenavimo tipų: subjektinio ir objektinio. Būdinga sakinio struktūra SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Leksikoje nemažai skolinių iš rusų, mongolų, tiurkų, Jenisiejaus šeimos kalbų, daug leksinių bendrybių su finougrų kalbomis.

Nuo 19 a. periodiškai vartojamas slavų raštas kirilika, 1931 nencų ir selkupų kalbų sukurtas raštas lotyniškaisiais rašmenimis 1937–38 pakeistas kirilika. 4 gyvųjų kalbų parengti žodynai, gramatikos, 2004 į nencų kalbą išversta Biblija. Visoms samodų kalboms kalboms gresia išnykimas – vartojamos tik buityje, iš aktyvios vartosenos sparčiai stumia rusų kalba.

85