samojèdai (angl. Samoyed), samojèdų šuõ, viena seniausių kinkomų šunų veislių. Kilę iš Rusijos. Kartais dar vadinami nencų laika arba Bjelkier. Manoma, samojedai atsirado prieš maždaug 3000 metų. Buvo naudojami rogėms tempti, bandoms ganyti, meškoms ir ruoniams medžioti, t. p. saugodavo (ar šildydavo) šeimininkus. Į Europą pirmieji šunys pateko 1889. Pirmasis samojedų standartas buvo aprašytas 1909 Didžiojoje Britanijoje (patvirtintas tik 1988).
Samojedai yra vidutinio dydžio. Jų galva stambi, pleišto formos. Snukis vidutinio ilgio, smailėjantis. Nosis gali būti ruda arba juoda. Lūpų kampučiai yra šiek tiek užriesti, todėl atrodo, kad samojedas šypsosi. Sąkandis žirklinis. Kaklas yra vidutinio ilgio, labai tvirtas. Ausys vidutinio dydžio, į galus šiek tiek užsirietusios. Akys migdolo formos, gana toli viena nuo kitos, tamsiai rudos spalvos. Letenos yra plokščios, pirštai ir padai apaugę šeriais, kurie tarsi sudaro sniego batus. Uodega ilga, pūkuota, užriesta ant nugaros. Kailis tankus, plaukai tiesūs su poplaukiu, visiškai baltõs arba baltos su biskvitiniu atspalviu spalvos. Patinų kailis paprastai būna ilgesnis nei patelių. Samojedai yra labai draugiški šunys, jie pripažįsta visus šeimos narius. Jie sutaria su vaikais ir kitais gyvūnais, mėgsta žaidimus, žaismingi išlieka visą savo gyvenimą. Samojedai atsparūs šalčiui, ištvermingi ir labai darbštūs. Jie yra gana savarankiški šunys, todėl kai kuriose situacijose gali būti nepaklusnūs.
samojedas
-nencų laika; -Bjelkier