samojiẽčių kalbà, samòa, priklauso austroneziečių šeimos malajiečių ir polineziečių šakos okeaniečių kalbų grupės polineziečių kalboms. Daugiausia vartojama Samoa (kartu su anglų kalba turi valstybinės kalbos statusą) ir Amerikos Samoa (oficialioji kalba), t. p. Fidžyje, Tongoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Tokelau saloje, Australijoje. Iš viso kalbančiųjų apie 371 000 (21 a. pradžioje). Kalbai būdinga 10 balsių (5 ilgųjų ir 5 trumpųjų) ir 9 priebalsių fonetinė sistema. Tarptautiniuose žodžiuose vartojami 3 papildomi priebalsiai h, k, r. 1834 sukurtas raštas lotynų abėcėlės pagrindu (17 raidžių ir vienas diakritinis ženklas). Paprastai kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo (kartais – paskutinis). Dažniausia skiemens struktūra (C)V (C – priebalsis, V – balsis). Ryškūs analitiniai bruožai. Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – dalelytėmis, pagalbiniais žodžiais, artikeliu, žodžių tvarka. Asmeniniai įvardžiai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Būdinga sakinio struktūra VSO (tarinys–veiksnys–papildinys), bet galimi ir SVO, VOS ir OVS variantai (priklauso nuo konkrečių sintaksinių konstrukcijų). 1855–1970 išversta Biblija. Parengta žodynas, gramatika, leidžiami laikraščiai, žurnalai, kuriama grožinė literatūra, transliuojamos radijo ir televizijos laidos.
85