sąmonės srautas

smonės sraũtas, grožinės prozos pasakojimo būdas, kuriuo bandoma tiesiogiai perteikti veikėjo psichikos judrumą, pagrįstą asociacijomis, subjektyviu erdvės ir laiko interpretavimu. Sąmonės srauto terminą 19 a. 9 dešimtmetyje pirmasis pavartojo ir apibrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas ir psichologas W. Jamesas (Psichologijos pagrindai / Principles of Psychology 2 t. 1890), kurio teigimu, žmogaus sąmonė turi paveldimą gebėjimą nevalingai jungti ir pinti įvairius vaizdinius. Sąmonės srautui atsirasti literatūroje turėjo įtakos H. Bergsono laiko kaip srauto koncepcija ir S. Freudo pasąmonės teorija. Literatūroje skirtini du sąmonės srauto aspektai: vaizdavimo objektas ir vaizdavimo būdas. Rašančiojo tikslas – kurti iliuziją, jog pasakotojo ir siužeto laikas sutampa, sąmonės srautas perteikiamas tiesiogiai, bet norint kūrinį išlaikyti suvokimo lygmenyje būtina estetinė distancija. Sąmonės srauto kūriniai laisvos struktūros, neįprastos sintaksės, vaizdai nenuoseklūs, nelogiški, gausu aliuzijų, reminiscencijų, ekskursų, būdinga minčių, jausmų, prisiminimų nevalingas išsakymas. Sąmonės srauto užuomazgų yra F. Dostojevskio, Stendhalio, L. Sterne’o, L. Tolstojaus prozoje. Modernistinėje literatūroje sąmonės srautas iškilo kaip atsvara realizmo ir natūralizmo krypčių visažiniam kūrinių pasakotojui. Sąmonės srautas dažniausias romanuose. Būdingiausi kūriniai – 20 a. 2–3 dešimtmečio J. Joyce’o, M. Prousto, D. M. Richardson, V. Woolf romanai. Vėliau transformavo ir tobulino W. Faulkneris (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. Greenas (Anglija), S. Beckettas (Airija), prancūzų naujojo romano rašytojai (A. Robbe’as‑Grillet, N. Sarraute).

Sąmonės srautas lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūroje sąmonės srauto apraiškų yra 20 a. 4 dešimtmečio rašytojų J. Jankaus, A. Vaičiulaičio romanuose. Plačiausiai sąmonės srautas išplėtotas A. Škėmos romane Baltoji drobulė (1958). Vėliau naudotas 7–8 dešimtmečio rašytojų M. Sluckio, A. Bieliausko, J. Mikelinsko, J. Apučio, R. Granausko romanuose ir apsakymuose. SSRS okupacijos laikotarpiu buvo vadinamas vidiniu monologu.

L: A. Krasnovas Vidinio monologo proza Vilnius 1983; R. Humphrey Stream of Consciousness in the Modern Novel California 1968.

389

-sąmonės srauto literatūra