sąmonės žemėlapiai

Pietų Amerikos sąmonės žemėlapį perteikiantis vaiko (Rūtos Cekaitytės) piešinys (2005)

smonės žemlapiai, erdvinių objektų ir jų sąsajų vaizdiniai, kurie padeda be pagalbinių priemonių įsivaizduoti ir suvokti aplinką; žemėlapiai žmonių sąmonėje. Sąmonės žemėlapius kiekvienas žmogus kuria ir skirtingose aplinkose (nuo kambario iki viso pasaulio) naudoja visą gyvenimą, tačiau skirtingi individai gali formuoti skirtingus tą pačią objektyvią realybę atspindinčius sąmonės žemėlapius (priklausomai nuo to, kaip dažnai su įvairia aplinkos informacija jie susiduria ir kaip stipriai būna jos veikiami).

Pietų Amerikos sąmonės žemėlapį perteikiantis vaiko (Rūtos Cekaitytės) piešinys (2005)

Kartais būna sudėtinga arba neįmanoma žodžiais perteikti informaciją apie objektų padėtį erdvėje ir jų tarpusavio erdvinius santykius (artumą, gretimumą, sąlytį, buvimą kurioje nors pusėje, persidengimą ar sankirtą). Tokią informaciją kur kas lengviau pavaizduoti grafiškai, tačiau tam reikalingos papildomos priemonės (pieštukas, popierius). Šios priemonės kartais būna nepasiekiamos, todėl dažniausiai žmonės operuoja gerai valdomomis sąvokomis, apibūdinančiomis ir konkrečias, ir įsivaizduojamas erdves; pvz., kiekvienas gali lengvai įsivaizduoti aplinką, kurioje norėtų praleisti laiką, suplanuoti kelią į parduotuvę pėsčiomis ar į darbą automobiliu. Sąmonės žemėlapiai leidžia aprėpti ir detales, ir visumą bei kontekstą, papildyti erdvės vaizdinį individualiomis gairėmis – vieni žmonės lengvai orientuojasi pagal reljefo pokyčius, kiti įsimena kelio ženklus, šviesoforus, išskirtinių bruožų turinčius pastatus, reklamas ar kitus objektus, neretai siedami juos su subjektyviomis emocijomis ar prisiminimais.

Automatizuotos navigacinės sistemos gali gana efektyviai pakeisti sąmonės žemėlapius, tačiau netikėtas įvykis ar pasikeitusios aplinkybės šias galimybes gali apriboti (yra faktų, rodančių, kad dažnas tokių sistemų naudojimas sumenkina gebėjimą susikurti sudėtingą sąmonės žemėlapį).

Tiriant žmonių judėjimą erdvėje ir įvairias su erdvės santykiais susijusias nuostatas svarbu suprasti jų sąmonės žemėlapius. Įsivaizdavimai, t. p su šalių dydžiu, ribomis, atstumais susiję įsitikinimai priklauso nuo to, kiek žmogaus sąmonės žemėlapis būna nutolęs nuo realybės (dėl nežinojimo, nepagrįsto įsivaizdavimo ar kitų priežasčių). Kultūriniu, kalbiniu ir kitais požiūriais artimos žmonių grupės formuoja panašius didelių teritorijų (šalių, regionų) sąmonės žemėlapius. Jei skirtingų grupių sąmonės žemėlapiai labai skiriasi, tarp grupių kyla nesusipratimų, konfliktų.

Būtent dėl skirtingų masinių sąmonės žemėlapių Amerikos gyventojai dažnai painioja Baltijos valstybes (kai kurie nežino, kad jos egzistuoja), dauguma europiečių nesuvokia Afrikoje ar Azijoje vykstančių gamtos ar humanitarinių katastrofų masto, skirtingai įsivaizduojama Lietuva – kaip Vakarų šalis sovietiniais laikais, kaip Europos rytinio pakraščio šalis pirmaisiais metais atgavus nepriklausomybę arba kaip beveik Europos viduryje esanti valstybė Lietuvos integracijos Europos Sąjungoje laikotarpiu. Panašiai sąmonės žemėlapiuose žmonės vertina atstumus tarp šalių ar miestų. Tyrimai rodo, kad Sovietų Sąjungoje gyvenusiems žmonėms Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos miestai atrodė daug arčiau negu panašiai nutolę Vakarų Europos miestai, o jaunesniems, Europos kultūrinėje erdvėje užaugusiems žmonėms – priešingai, Minskas atrodė toliau nuo Vilniaus negu Varšuva ar net Viena. Daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja šalių, salų ir žemynų dydžių santykį. Jo suvokimas priklauso nuo to, kokie žemėlapiai būna naudojami; pvz., Mercatoriaus kartografinė projekcija ypač iškreipia nuo pusiaujo nutolusių teritorijų plotus, o Robinsono projekcija leidžia juos įvertinti kur kas geriau.

dėl skirtingų kartografinių projekcijų – Mercatoriaus (viršuje) ir Robinsono (apačioje) – vizualiai skiriasi žemynų teritorijų plotai (nors Afrikos žemynas yra didesnis už Europą, europiečių sąmonės žemėlapiuose šis santykis paprastai būna kur kas mažesnis)

Sąmonės žemėlapių formavimąsi, pokyčius ir praktinį jų naudojimą tiria kartografija ir elgesio geografija. Erdvinės informacijos perteikimo tikslumas ir teisingumas labiausiai priklauso nuo individo gebėjimo piešti. Todėl, nors sąmonės žemėlapiai labai svarbūs žmonių gyvenime, nėra būdo juos aprašyti objektyviai. Dalinį įsivaizdavimą ir apytikrius apibendrinimus galima gauti tiriant piešinius bei klausimų apie įvairius erdvinius santykius atsakymus. Svarbus kartografijos uždavinys – mažinti sąmonės žemėlapių iškreiptis, atsirandančias dėl netinkamų žemėlapių naudojimo.

Savita sąmonės žemėlapių rūšis yra vaizduotės žemėlapiai (atspindi realiai neegzistuojančias vietas, išgalvotą geografiją). Tokius žemėlapius autoriai dažniausiai braižo ir panaudoja grožinės literatūros kūriniams iliustruoti.

284