Samsònas (hebr. Šemeš – saulė), Senojo Testamento personažas, Izraelio teisėjas, stipruolis. Valdė Teisėjų laikotarpiu (12–11 a. prieš Kristų). Teisėjų knygoje (Ts 13–16) abipūdinamas kaip neįtikėtinos fizinės galios. Angelas bevaikei Manoacho žmonai apreiškė, kad ji pagimdys sūnų, padėsiantį išlaisvinti Izraelį iš filistinų priespaudos, ir paskelbė, kad ji ir sūnus negalės gerti vyno ir valgyti nešvaraus maisto, o sūnus – dar ir skusti galvos, nes jis bus nazyras nuo gimimo. Angelui apsireiškus antrą kartą, Manoachas su žmona suprato, kad sūnus bus dieviškos prigimties. Pakeliui į Timną Samsonas pirmą kartą parodė fizinę galią – plikomis rankomis nugalėjo liūtą. Grįždamas jo griaučiuose rado bičių spiečių ir medaus. Vėliau šis įvykis tapo mįsle, kurią Samsonas užminė filistinams per savo vestuves: Iš ėdančiojo išėjo šis tas pavalgyti. / Iš stipriojo išėjo šis tas saldaus (Ts 14, 14).
Samsonas (dailininkas A. Düreris, Samsonas užmuša liūtą, 1498, medžio raižinys, Britų muziejus Londone)
Jie, atsakymą išgavę iš Samsono nuotakos, reikalavo už tai atlygio – trisdešimties apsiaustų; Samsonas nukeliavęs į Aškeloną nužudė trisdešimt filistinų, o jų drabužius atidavė už mįslės įminimą. Jam grįžus nuotaka buvo atiduota jo pajauniui. Jos negrąžinant Samsonas atkeršijo filistinams – prie 300 lapių uodegų pririšo po deglą ir taip padegė filistinų javų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus. Filistinai už tai nužudė Samsono žmoną ir jos tėvą. Samsonas pasitraukė į Etamo uolą. Filistinai jį atsekę surišo, bet Samsonas tris kartus nutraukė vis stipresnius raiščius, apimtas Dievo dvasios išžudė filistinus asilo žandikauliu; vieta, kur jį numetė, vadinama Ramat Lehiu (hebrajiškai Žandikaulio aukštumos). Vėliau Samsonas Viešpaties paprašė vandens – ištryškęs šaltinis vadinamas En Kore (hebrajiškai Šaukiančiojo šaltinis). Po šio žygdarbio Samsonas buvo išrinktas Izraelio teisėju. Vėliau Samsonas įsimylėjo filistinę Delilą, ši liepiama filistinų išgavo iš Samsono paslaptį, kad jo galia slypi plaukuose; miegančiam nukirpo plaukų sruogą ir Samsonas, netekęs galios, pateko į filistinų nelaisvę. Plaukams ataugus Samsonas atgavo galią, užmušė apie 3000 filistinų, bet žuvo ir pats.
Vieni biblistai teigia, kad Samsono žygiai yra hebrajiškas Gilgamešo epo ir graikų mitų apie Heraklį variantas, kiti pasakojimą apie Samsoną kildina iš soliarinio mito – Samsono plaukai – saulės spindulių alegorija. Midraše Berešit Raba Samsonas lyginamas su gyvate – abiejų galia slypi galvoje, jie kerštingi, nužudo priešus, kartu numiršta ir patys.
Dailėje dažniausiai vaizduojama Samsono ir liūto kova (A. Düreris), Samsono kova su filistinais (Giambologna), Delilos išdavystė (A. van Dyckas), visi svarbiausi Samsono gyvenimo įvykiai pavaizduoti Rembrandto paveiksluose. Apie Samsoną sukurta literatūros (J. Miltonas Samsonas kovotojas) ir muzikos (C. Saint‑Saënso opera Samsonas ir Dalila) kūrinių.
2182