samurajai
samurãjai (jap. samurau – tarnauti), bùšiai (bushi), vidurinių ir ankstyvųjų naujųjų amžių teisiškai privilegijuotas Japonijos feodalų luomas. Literatūroje samurajų terminas dažniausiai vartojamas dviem prasmėmis; plačiąja prasme samurajais vadinami visi feodalai (ir kunigaikščiai/daimiai ir smulkūs dvarininkai), siaurąja ir labiausiai paplitusia prasme – tik smulkūs feodalai, kariai‑riteriai.
Samurajai atsirado 8 a. Japonijos rytinėje ir šiaurinėje dalyje, t. p. pietuose. Provincijų, ypač pasienio, valdytojai ir diduomenė saugumo sumetimais kūrė savo profesionalią kariuomenę. Į ją buvo priimami įvairių sluoksnių atstovai. Ilgainiui jie ir sudarė samurajų luomą, tapusį svarbia diduomenės galios atrama. Samurajai kaip luomas pradėjo klostytis valdant šiogūnams Minamotams (1192–1333). 14–16 a., kai Japonijoje vyko feodaliniai tarpusavio karai, laikomi samurajų aukso amžiumi. Dauguma jų buvo kunigaikščių (daimių) vasalai; dažnai jie neturėjo savo žemės ir gaudavo atlyginimą natūra. Labiausiai privilegijuotas samurajų sluoksnis buvo šiogūno vasalai – hatamotai; dauguma jų sudarė tarnybinių žmonių sluoksnį šiogūno privačiose valdose. Valdant šiogūnams Tokugavoms (1603–1867) įstatymai leido samurajams vietoj užmušti nekilmingo luomo žmogų, jeigu jis samurajaus atžvilgiu elgiasi nepagarbiai. 17 a. samurajai sudarė apie 7 % visų gyventojų. Samurajai vadovavosi nerašytu elgesio kodeksu bušido, karo tarnybą laikė vieninteliu jiems deramu verslu, niekino mirtį. 17–18 a., Japonijoje įsigalėjus taikai ir ir plintant piniginiams santykiams, dalis samurajų virto roninais (deklasuoti samurajai, vertęsi amatais, prekyba). Luomo irimas sustiprėjo 18 a. pabaigoje. 19 a. viduryje dar buvo apie 500 000 samurajų. Kai kurie jų daug prisidėjo prie 1867–68 Meidži Išino revoliucijos; po jos samurajų luomas buvo panaikintas (1869). Netekę privilegijuotos padėties samurajai ne kartą sukilo, bet 1877 galutinai pralaimėjo ir įsiliejo į kariškių, verslininkų ir tarnautojų sluoksnius. Samurajų tradicijos, karo kultas ir bušido kodeksas buvo militaristinės Japonijos (gyvavusios iki II pasaulinio karo pabaigos) ideologijos dalis.