San Francisco sutartis (San Franssko sutarts), 48 valstybių, per Antrąjį pasaulinį karą kariavusių Sąjungininkų pusėje, taikos sutartis su Japonija. Pasirašyta 1951 09 08 San Francisco konferencijoje. Įsigaliojo 1952 04 28.
Sutartis pripažino Japonijos suverenumą ir teisę gintis, numatė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės okupacijos pabaigos terminus, reparacijų Sąjungininkams išmokėjimo tvarką, kompensaciją nuo Japonijos agresijos nukentėjusioms šalims. Japonija atsisakė teritorinių pretenzijų į mandatines teritorijas Ramiajame vandenyne, Korėją, Taivaną, Kurilus, Pietų Sachaliną, Penghu (Peskadorų) ir kai kurias kitas salas.
Japonijos ministras pirmininkas Š. Jošida atvyksta į San Franciscą
Iš konferencijoje dalyvavusių valstybių San Francisco sutarties nepasirašė SSRS, Lenkija ir Čekoslovakija, nes, nepaisant SSRS delegacijos vadovo A. Gromykos reikalavimo, dalyvauti pasirašant sutartį nebuvo pakviesti Kinijos Liaudies Respublikos atstovai, JAV ir Didžiosios Britanijos parengtame San Francisco sutarties tekste nebuvo įtvirtintos Kinijos teritorinės teisės į Taivaną, Penghu ir Paracelio salas; be to, nepripažintas Kurilų salų ir Pietų Sachalino priklausymas SSRS (nors šios teritorijos buvo atskirtos nuo Japonijos), kai kurios Japonijos teritorijos (Ogasavaros, Riukiu salos ir kita) buvo perduotos administruoti JAV. Pasirašius San Francisco sutartį, oficialiai baigėsi II pasaulinis karas. Tą pačią dieną, 1951 09 08, Japonija pasirašė su JAV Taikos ir saugumo sutartį (Japonijos–JAV sutartys ir susitarimai) – JAV įsipareigojo garantuoti Japonijos saugumą ir tuo tikslu jos teritorijoje laikyti savo kariuomenę.