San Marino architektūra
San Marno architektūrà
bokštas Rocca Guaita San Marino mieste (10 a., dabartinį pavidalą įgavo 15 a. antroje pusėje)
11–17 a. San Marino miestas buvo apjuostas gynybinėmis sienomis: ant Titano kalno išliko 3 gynybiniai penkiakampio plano bokštai (su istorinio centro kitais pastatais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2008): Rocca Guaita (10 a., dabartinį pavidalą įgavo 15 a. antroje pusėje, 16 a. uždengtas dvišlaičiu stogu, iki 1970 dalyje bokšto veikė kalėjimas), Rocca Cesta (11 a. pabaiga, rekonstruotas 1930), Montale (13 a. pabaiga, paskutinį kartą rekonstruotas 1935).
San Marino rotušė (1884–94, architektas F. Azzurri, rekonstruota 1996, architektė G. Aulenti; priekyje – Laisvės statula, 1876, skulptorius S. Galletti)
Šv. Marino bazilika San Marino mieste (1826, architektas A. Serra)
Seniausias sakralinis pastatas šalyje – už San Marino miesto sienų išsidėstęs pranciškonų vienuolynas (dabar San Marino muziejus ir galerija) su Šv. Pranciškaus bažnyčia (abu pradėti 1361, 17–18 a. įgavo neoklasicizmo bruožų). 16 a. San Marino mieste pastatyta Šv. Kvirino (apie 1550), Šv. Petro (rekonstruota apie 1826, 1914 įrengtoje kriptoje saugomos Šv. Petro relikvijos) bažnyčia, Šv. Klaros vienuolynas (dabar universitetas), 19 a. – neoklasicistinė Šv. Marino bazilika (1826, architektas A. Serra, saugomos Šv. Marino relikvijos), Laisvės aikštėje – rotušė (1884–94, architektas F. Azzurri, rekonstruota 1996, architektė G. Aulenti). 1925–40 San Marino miesto pastatus rekonstravo architektas G. Zani. Kiti žymesni statiniai šalyje: Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia Acquavivoje (rekonstruota 17 a. ir 1933), Serravalle – Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (19 a. pirma pusė, atstatyta 1973, architektas L. Fonti) ir Olimpico stadionas (1969), Borgo Maggiore – Švč. Mergelės Marijos Paguodos bažnyčia (1966, architektas G. Michelucci) ir Šv. Klaros vienuolynas (1971).
Pasaulio paveldo vertybės
San Marino istorinis centras ir Titano kalnas (nuo 2008).
1729
San Marino kultūra
San Marino konstitucinė santvarka
San Marino partijos ir profsąjungos