San Marno istòrija
Viduriniai amžiai
San Marinas buvo įkurtas 301 krikščionio akmenskaldžio Marino iš Dalmatijos (vėliau kanonizuotas), kuris pabėgo nuo imperatoriaus Diokleciano persekiojimo, apsistojo Titano kalne ir čia įkūrė nedidelę bendruomenę. Ji davė pradžią politiniam dariniui, akmenskaldžio garbei pavadintam San Marinu. Bendruomenės aukščiausiasis valdžios institutas buvo šeimų vyresniųjų susirinkimas (Arengo) ir 1243 įkurta kapitonų regentų (Capitani Reggenti; kartu su Arengu valdė bendruomenę) pareigybė. 1263 priimti pirmieji valstybės gyvenimą reguliuojantys rašytiniai įstatymai. San Marino politinis statusas sustiprėjo, kai 1291 jo nepriklausomybę pripažino popiežius. Iki 1463 San Marino teritoriją sudarė tik Titano kalnas. Už pagalbą kovose su Rimini valdovu Sigismondo Pandolfo Malatesta popiežius Pijus II 1463 perdavė San Marinui keletą pilių ir Fiorentino, Montegiardino, Serravallės miestus. Tais pačiais metais prie respublikos savo noru prisijungė Faetano miestas.
bokštas Rocca Guaita San Marino mieste (10 a., dabartinį pavidalą įgavo 15 a. antroje pusėje)
Naujieji laikai
Nuo 1463 San Marino sienos nesikeitė, kaip nesikeitė ir 1600 priimta šalies konstitucija (nauja dar apie 1300 priimtų San Marino miesto gyvenimą reguliuojančių statutų redakcija – seniausia pasaulyje veikianti valstybės konstitucija). Šalies nepriklausomybei išsaugoti didelę įtaką turėjo 1602 San Marino ir popiežiaus Klemenso VIII pasirašyta apsaugos sutartis (popiežiai atkūrė San Marino nepriklausomybę 1503, kai respubliką buvo užėmusi Cesare’s Borgios kariuomenė, ir 1740, kai popiežiaus valdžią, manoma, be jo žinios, bandė primesti Ravennos legatas G. Alberoni). 18 a. pabaigoje Prancūzijos kariuomenei užėmus Italiją Napoleonas Bonapartas Tolentino sutartimi (1797) pripažino San Marino nepriklausomybę, tokį patį statusą jam paliko ir Vienos kongresas (1814–15).
San Marino konstitucijos (1600) titulinis puslapis
San Marinas leido savo teritorijoje slėptis risordžimento šalininkams, todėl šalies noras nepriklausyti suvienytai Italijai buvo patenkintas. 1862 sutartis su Italija (peržiūrėta 1939 ir 1971, kai sukurta muitų sąjunga su Italija ir numatytos San Marino biudžeto dotacijos) patvirtino jo nepriklausomybę. 19 a. pabaiga buvo ekonominio nuosmukio laikotarpis. Dėl padidėjusio gimstamumo ir atsilikusio, labiau agrarinio ūkio gyventojai kėlėsi į labiau išsivysčiusias šalis.
San Marinas 20–21 amžiuje
1909 įvesta visuotinė rinkimų teisė vyrams (1960 – ir moterims). Per abu pasaulinius karus San Marinas buvo neutralus. Tarpukariu, Italiją valdant fašistams, pagyvėjo San Marino ūkinė veikla: 1930 nutiestas San Mariną ir Rimini sujungęs geležinkelis, vėliau jis tapo išplėtoto turizmo verslo pamatu. Per II pasaulinį karą San Marinas priglaudė 100 000 civilių pabėgėlių, kai 1944 09 Rimini mūšyje Sąjungininkai puolė nacių Apeninuose sukurtą Gotų gynybos liniją. 20 a. antroje pusėje San Marinas buvo pirmoji Vakarų Europos šalis, kurios vyriausybėje buvo komunistų partijos narių (1945–57 ir 1978–86; koalicijoje su socialistais).
išrinktieji kapitonai regentai palieka Šv. Marino baziliką (2003 04 01)
Šalis ėmė aktyviau bendradarbiauti su kitomis valstybėmis: nuo 1988 San Marinas yra Europos Tarybos, nuo 1992 – Jungtinių Tautų narys. 2002 pasirašė sutartį su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija dėl bankininkystės skaidrumo ir kovos su mokesčių vengimu. 2009 San Marino ir Italijos susitarimu sulygintos abiejų šalių piliečių darbo teisės, numatyta bendrai naudoti Rimini oro uostą. 2013 10 surengtas referendumas dėl San Marino prisijungimo prie Europos Sąjungos; nors nedidelė dauguma dalyvavusiųjų (50,28 %) buvo už prisijungimą, reikiamo balsų skaičiaus (32 % visų registruotų rinkėjų) nepasiekta. 2015 Europos Sąjungos ir San Marino susitarimu siekta pagerinti privačių santaupų turėtojų mokestinių prievolių vykdymą reikalaujant, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir San Marinas automatiškai keistųsi informacija.
2016 Didžiosios Generalinės Tarybos rinkimus (per antrajį turą) laimėjo kairiojo centro partijų koalicija Adesso.sm, 2019 rinkimus – San Marino krikščionių demokratų partija.
Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2003.
San Marino konstitucinė santvarka
San Marino partijos ir profsąjungos