San Miniato (San Minjãtas), miestas Italijos vidurinės dalies vakaruose, Toskanoje, tarp Pisos ir Florencijos.
27 700 gyventojų (2020). San Miniato įsikūręs Arno upės slėnyje, tarp Arno kairiųjų intakų Engolos ir Elsos. Pro San Miniato eina Pisos–Florencijos geležinkelis ir plentas. Tekstilės, maisto pramonė. Vyskupijos muziejus.
Architektūra
Katedra (12 a., daug kartų rekonstruota; varpinė – buvęs tvirtovės bokštas), Frydricho bokštas (13 a.), buvę vikarų rūmai (12 a., dabar viešbutis), rotušė (14 a.), Šv. Pranciškaus (13 a. pradžia), Šv. Dominyko (14 a.) bažnyčios, Šv. Pranciškaus vienuolynas (manoma, įkurtas šv. Pranciškaus Asyžiečio 1211).
Istorija
Dabartinio San Miniato vietoje žmonių gyventa nuo paleolito. Antikos laikais čia buvo karinė stovykla. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 783, buvo nedidelis kaimelis prie langobardų pastatytos Šv. Minjato koplyčios. Vėliau greitai išsiplėtė, nes buvo prie svarbaus Šiaurės Europą ir Romą jungiančio Frankų kelio (Via Francigena). Šv. Romos imperatorius Otonas I čia pastatydino pilį, iš kurios jo pasiuntinys valdė visą Toskaną. 13 a. pirmoje pusėje daug miesto įtvirtinimų pastatydino imperatorius Frydrichas II. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais mieste buvo dažnos imperatoriaus ir popiežiaus šalininkų (gvelfų ir gibelinų) kovos.
Iki 1860 San Miniato priklausė Toskanos didžiajai kunigaikštystei, bet faktiškai miestą kontroliavo Florencija, pro jį ėjo Florenciją ir Pisą jungiantis kelias. 19 a. pradžioje mieste dažnai lankydavosi Napoleonas I, nes čia gyveno daug jo giminaičių.
Per II pasaulinį karą mieste apgyvendinta daug vermachto karininkų, miestas nukentėjo nuo partizanų puldinėjimų. Po karo San Miniato sparčiai plėtėsi, anksčiau buvęs žemės ūkio verslų centru tapo industrializuotas.