San Páulas (São Paulo), valstija Brazilijos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno.
Plotas 248 809 km2. 46,29 mln. gyventojų (2020). Centras – San Paulas (12,21 mln. gyventojų, 2020; Didžiojo San Paulo konurbacijoje 21,89 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Guarulhosas (1 392,1), Campinasas (1 192,9; aglomeracijoje 3 250,0), São Bernardo do Campo (830,4), Santo André (721,4), São José dos Camposas (714,9), Ribeirão Prêto (709,8), Osasco (699,9), Sorocaba (680,4). Gyvena portugalų, ispanų, vokiečių imigrantų palikuonys.
Didumą San Paulo teritorijos užima Brazilijos plokščiakalnis, rytuose – Serra do Maro, Serra da Mantiqueiros (didžiausias aukštis 2770 m, Pedra da Minos viršūnė) kalnagūbriai. Klimatas tropinis drėgnas. Metinė vidutinė temperatūra 18–20 °C. Per metus iškrinta nuo 1200–1400 mm (vakaruose) iki 1600 mm (pakrantėje) kritulių. Didžiausios upės – Tietê, Paranapanema, Rio Grande, Paraná, Pardo. Dirvožemiai daugiausia geležaliuminžemiai, geltonžemiai, smėlžemiai. San Paulo pakrantėse auga mangrovės, likusioje dalyje – subtropiniai miškai. Serra da Bocainos nacionalinis parkas.
San Paulas – ekonomiškai stipriausia Brazilijos valstija (sukuriama 1/3 šalies BVP). Gaunamas kvarcitas (94 % Brazilijos produkcijos), kaolinas, talkas (28 %). Automobilių, mašinų gamyba (pagaminama 90 % Brazilijos automobilių produkcijos), elektrotechnikos (75 %), tekstilės, chemijos, farmacijos (50 %), elektronikos, maisto, metalurgijos pramonė. Apdirbamosios pramonės svarbiausias centras – San Paulas. Yra hidroelektrinių. Auginama apelsininiai citrinmedžiai (80 % Brazilijos produkcijos), cukranendrės (60 %), pomidorai (33 %), vilnamedžiai (19 %), kavamedžiai, javai, pupelės, bulvės, bananai, veisiama galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos. Turizmas (lankoma kalnai, sveikatinimo centrai, paplūdimiai, didžiausi Brazilijoje urvai). Santoso jūrų uostas (didžiausias Brazilijoje ir visoje Pietų Amerikoje). Laivuojamos Tietê, Paranos upės. San Paulo-Guarulhoso tarptautinis oro uostas.
Istorija
Iki atvykstant europiečiams dabartinės valstijos teritorijoje gyveno tupių kalbomis kalbančių indėnų gentys. Portugalai čia apsigyveno 16 a. pirmoje pusėje – 1532 portugalų keliautojas M. A. de Sousa įkūrė São Vicentės gyvenvietę (netoli dabartinio Santoso). 1534 jis tapo pirmuoju São Vicentės kapitonijos (jai priklausė ir Rio de Žaneiro pietinė dalis) valdytoju. 1709 kapitonija pavadinta San Paulu (pagal San Paulo miestą). 18 a. San Paulo gyventojai portugalai, vadinamieji paulistai, skverbėsi į krašto gilumą šiaurės ir pietų kryptimis; jie sudarydavo dideles vergų gaudytojų ir aukso ieškotojų grupes bandeiras.
Iki 19 a. San Paule daugiausia augintos cukranendrės bei vilnamedžiai. 19 a. suklestėjo kavamedžių plantacijos. 1815 San Paulas tapo provincija, 1889 – valstija. 20 a. labai industrializuotas (1907 čia pagaminta 17 %, 1958 – 55 % Brazilijos pramonės produkcijos) ir urbanizuotas.