San Páulo lietùviai
Pirmieji imigrantai iš Lietuvos į San Paulą atvyko 19 a. 9 dešimtmečio pabaigoje–10 dešimtmečio pradžioje. K. Uckus San Paule buvo įsteigęs pirmąją lietuvišką spaustuvę Birutė. San Paule ir jo apylinkėse gausiau lietuviai (dalis jų buvo pabėgę iš kavamedžių ir cukranendrių fazendų) pradėjo kurtis apie 1926. 1927–30 veikė savišalpos ir kultūros organizacija Susivienijimas lietuvių Brazilijoje, 1927–28 – kultūrinė ir ekonominė sąjunga Aušra (turėjo chorą). Nuo 1929 San Paule veikė Lietuvos konsulatas. 1927 išleistas pirmasis žinomas lietuvių laikraštis Brazilijos lietuvis (1928–29 ėjo Pietų Amerikos lietuvio pavadinimu; 1927 veikė spaustuvė). 1928 kunigo J. Valaičio iniciatyva San Paulo Vila Zelinos rajone įkurta Šv. Juozapo lietuvių parapija (1936 pastatyta bažnyčia) ir Brazilijos lietuvių Romos katalikų šv. Juozapo bendruomenė (pirmininkas A. P. Tatarūnas, 2017). 1929 prie Santo André (miestas šalia San Paulo) pradėjo kurtis lietuvių kolonija, vadinamoji Tautų sodyba; čia nuo 1936 veikė Maironio mokykla, meno mėgėjų kolektyvų. 1929 įkurta spaudos bendrovė Šviesa. 1929 Moòcoje (San Paulas) įsteigta pirmoji Pietų Amerikoje V. Kudirkos lietuviška mokykla. Lietuviai komunistai leido Garsą (1928–30), Lietuvių aidą Brazilijoje (1930–40), Darbininkų žodį (1931–32), Mūsų žodį (1933–38), Darbą (1934). 1929–40 San Paule veikė 5 lietuvių mokyklos (1939 jas lankė 501 mokinys), po II pasaulinio karo – 3 mokyklos, nuo 1955 – mokykla Vila Zelinoje (1976 turėjo 44 mokinius).
Vytauto Didžiojo lietuvių mokykla San Paulo priemiestyje Villa Bella (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
San Paule gastroliavo dainininkas K. Petrauskas (1929), veikė Lietuvių artistinis ir sportinis kultūros klubas (1931–32), sporto sąjunga Lithuania, Lietuvių katalikų bendruomenės (nuo 1936) ir keli kiti chorai, 2 pučiamųjų ir 3 styginiai orkestrai. 1930 įkurta Brazilijos komunistų partijos lietuvių frakcija vadovavo Lietuvos politiniams kaliniams remti draugijai (Patronatui; veikė 1935–40), kultūros draugijai Žiburys (veikė 1930–34), Vila Zelinos lietuvių jaunimo draugijai Kultūra (veikė 1931–35; 1934 susijungė su Žiburiu), lietuvių meno mėgėjų būreliui Rytas (veikė 1935–47). 1929–34 ėjo laikraštis Lietuvis Brazilijoje (nuo 1934 Lietuvis). 1931 San Paule įkurta Brazilijos lietuvių sąjunga‑Aliança (pirmininkas I. M. Kliegeris, nuo 2014; nuo 2004 rengia mėnraštį internete O Sajungietis (portugalų k.)). 1937–38 A. Bumblio spaustuvė Baltica leido kalendorius, 1947–57 savaitraštį Žinios.
Po II pasaulinio karo Brazilijos komunistų partijos lietuvių frakcija pavadinta lietuvių sektoriumi. Veikė Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos ir Lietuvių darbininkių susivienijimo Amerikoje kuopos (įkurtos 1931), Brazilijos lietuvių darbininkų draugija (įkurta 1941), Brazilų ir lietuvių tarpusavio bendradarbiavimo kultūros draugija (įkurta 1958).
1948 kunigo P. Ragažinsko iniciatyva pradėtas leisti savaitraštis Mūsų Lietuva (nuo 1977 turi priedą portugalų kalba). 20 a. 6 dešimtmetyje veikė Lietuvių menininkų klubas Lituano (įkurtas 1950, 1952 surengė pirmąją lietuvių dailės ir liaudies meno parodą), skaučių draugovės, Tautos fondas, Brazilų–lietuvių kultūros draugija (1957–59 leido žurnalą Gintaras). Nuo 1956 rengtos lietuviškos radijo valandėlės. 1956 San Paule įsteigtas Brazilijos lietuvių demokratinės spaudos komitetas platina lietuvišką spaudą. 1958 įkurta Brazilijos lietuvių bendruomenė (pirmininkė R. Tumas, 2017). 1968 Moócoje įsteigta antroji lietuvių katalikų Šv. Kazimiero parapija (ją administravo jėzuitai, nuo 1977 – saleziečiai). 1976 įkurta Brazilijos lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkė L. Zizas, 2017), Brazilijos lietuviai įsigijo sodybą Lituanika (Atibajoje, netoli San Paulo).
III Pietų Amerikos kongreso dalyviai deda vainiką prie Laisvės paminklo San Paule (1965; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
1976 San Paule vyko III Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. Nuo 1978 San Paule veikė neakivaizdiniai lietuvių kalbos kursai (1985 turėjo apie 130 klausytojų). 1961 San Paule gyveno apie 15 000 lietuvių, daugiausia Vila Zelinos rajone.
Vila Zelinoje yra Lietuvos Respublikos aikštė (Praça República Lituana), mišri lietuvių ir brazilų Šv. Juozapo parapija, bažnyčia, veikia Brazilijos lietuvių bendruomenės centras, Lietuvių katalikių moterų, Maldos apaštalavimo draugijos, seserų pranciškiečių administruojama Šv. Mykolo Arkangelo lituanistinė mokykla (įkurta 1955), sambūris Žilvitis (1950), tautinių šokių ansambliai Nemunas (įkurtas 1970, turi vaikų grupę Nemunėlis; vadovė N. Cimino Baria Zizas, 2017), Rambynas (įkurtas 1998; vadovė S. C. Mikalauskas Petroff, 2018), skautų vietininkija Palanga, Lietuvos vyčių, ateitininkų draugovės (nuo 1950). Lietuviškas knygas leido Bendrijos ir Garnio leidyklos. 1991 04 lietuvių organizacijos San Paulo centre surinko 15 000 parašų po kreipimusi į prezidentą F. Collorą de Mello, kad Brazilija pripažintų Lietuvą de jure ir de facto. 1991 09 Brazilijos užsienio reikalų ministrui perduotas Brazilijos lietuvių bendruomenės memorandumas dėl Lietuvos atstovybės Brazilijoje grąžinimo. 1990 04–07 SSRS vykdant Lietuvos ekonominę blokadą Brazilijos lietuvių bendruomenė Brazilijos spaudai ir televizijai teikė informaciją apie padėtį Lietuvoje, įsteigė specialią komisiją (vadovas kunigas J. Šeškevičius), organizavo ir teikė Lietuvai materialinę pagalbą.
Labdaringa veikla tęsta ir 21 a. pradžioje. Nuo 2013 San Paule veikia Lietuvos generalinis konsulatas (konsulė L. Guobužaitė). 2015 03 įkurta lituanistinė mokykla Vilnis. Šv. Juozapo bažnyčioje tebelaikomos pamaldos lietuviams, parapijos salėje vyksta San Paulo, Brazilijos ir Pietų Amerikos lietuvių renginiai. Didesnės šventės (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų, Lietuvos valstybinės), Pietų Amerikos lietuvių ir lietuvių jaunimo suvažiavimai rengiami sodyboje Lituanika. 2018 ir 2019 Lietuvos generalinis konsulatas su Brazilijos lietuvių bendruomene ir Emos Klabin fondu San Paule surengė Lietuvos kultūros festivalį Labas.
-San Paulas