San Remo (San Rèmas), Sanremo (Sanrèmas), miestas Italijos šiaurės vakaruose, Ligūrijos srityje, Pajūrio Alpių papėdėje, prie Ligūrijos jūros, netoli Prancūzijos sienos.
San Remo
52 800 gyventojų (2023). Keleivių (turistinis), jachtų uostas. Per San Remo eina Genujos–Nicos (Prancūzija) geležinkelis ir automobilių magistralė.
Tarptautinės reikšmės Italijos Rivjeros balneologijos ir pajūrio klimato kurortas. Turizmas. Maisto (alyvuogių aliejaus) pramonė. San Remo apylinkėse auginami alyvmedžiai, citrinmedžiai. Tarptautinis žmogaus teisių institutas (įkurtas 1970). Gėlininkystės mokslinio tyrimo institutas; gėlių prekyba. Kasmetinis gėlių paradas (sausio–vasario mėn.).
Kasmetinis tarptautinis itališkų dainų festivalis (nuo 1951, vyksta vasarį), kino festivalis (nuo 1971). Simfoninis orkestras. Miesto archeologijos muziejus ir galerija (Borea dell’Olmo rūmuose), Nobelio muziejus (Nobelio viloje; joje nuo 1891 gyveno ir 1896 mirė A. Nobelis).
Architektūra
Senamiestyje – Šv. Siro katedra (12 a., rekonstruota 1902), Madonna della Costa bažnyčia (12–14 a.), 17–18 a. rūmai. Krantinėje – viešbučiai, vilos, teatras, lošimų namai (pastatyta 1905), pajūrio promenada, parkai. Netoli uosto – Santa Teclos tvirtovė (pastatyta genujiečių, iki 2002 – kalėjimas, dabar – muziejus).
Istorija
Miestas pradėjo kurtis antikos laikais. 9 a. dėl saracėnų piratų puldinėjimų gyventojai pasitraukė į kalnus. 10 a. pradėjo kurtis San Romolo gyvenvietė, pavadinta Šv. Romulo Genujiečio (4–5 a.) garbei; iš čia miesto pavadinimas San Remo. Priklausė Albengos, Genujos vyskupams, įvairioms didikų giminėms. 1361 atiteko Genujai; 1367 išsipirko komunos teises, bet liko pavaldus Genujai. 1797–1805 priklausė Ligūrijos respublikai. Nuo 1815 priklausė Sardinijos karalystei; nuo 1861 – Italijos karalystei.
1920 mieste įvyko San Remo konferencija.