San Sebastián (San Sebastiãnas), baskų k. Donostia (Donòstija), miestas Ispanijos šiaurėje, Baskijoje, prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos ir Urumea upės žiočių, į rytus nuo Bilbao, apie 20 km nuo Prancūzijos sienos; Guipúzcoa provincijos centras.
San Sebastiáno vaizdas nuo Igeldo (Igueldo) kalno; Santa Claros sala, La Conchos įlanka ir paplūdimys
187 400 gyventojų (2019; aglomeracijoje 426 900 gyventojų).
Prekybos, žvejybos, jachtų uostas. Per San Sebastiáną eina Bilbao–Bayonne’os (Prancūzija) geležinkelis ir automobilių magistralė. Oro uostas (į rytus nuo San Sebastiáno).
Mašinų gamyba, chemijos, tekstilės, siuvimo, maisto (žuvų, alaus, šokolado), stiklo, cemento, popieriaus pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas (La Conchos, Ondarretos paplūdimiai). Vandens sportas (vyksta regatos). Baskijos universiteto (įkurtas 1980) skyrius. Jūrų, etnografijos, baskų geležinkelių muziejai, akvariumas. Teatras. Lošimų namai.
Kasmetiniai tarptautiniai festivaliai: kino (nuo 1953), džiazo (nuo 1966), teatro (nuo 1988).
Architektūra
Vėlyvosios gotikos Šv. Vincento (1507), barokinė Švč. Mergelės Marijos (1764) bažnyčios, renesansinis Šv. Elmo (San Telmo) vienuolynas (1551; dabar muziejus ir biblioteka), neogotikinė Gerojo Ganytojo katedra (1897), klasicistinė rotušė (1887 pastatas, buvo kazino; rotušė nuo 1945).
San Sebastiáno rotušė
Istorija
Dabartinio San Sebastiáno vietoje žmonių gyventa prieš 22 000–24 000 metų. San Sebastiánas pirmą kartą paminėtas 1014.
12 a. Navaros karalius Sančas VI suteikė miestui privilegijų (fuerų). Nuo 13 a. pradžios čia kėlėsi daug gaskonų, jie ilgą laiką vyravo ekonominiame ir politiniame gyvenime. 1489 beveik visas miestas sudegė. 16 a. San Sebastiánas labai nukentėjo nuo Ispanijos ir Prancūzijos tarpusavio karų, miestas stipriai įtvirtintas.
16 a. pirmoje pusėje Ispanijos karaliams prisijungus dalį Navaros karalystės San Sebastiánas tapo Guipúzcoa provincijos dalimi, miestas smuko, vėliau daugelis gyventojų vertėsi piratavimu. 1728 įkūrus karališkąją prekybos su užjūrio kraštais bendrovę San Sebastiánas suklestėjo.
Per Napoleono karus 1808–13 jį buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. 1813 08 į miestą įsiveržusi Didžiosios Britanijos ir Portugalijos kariuomenė jį visą sudegino. Miestas atstatytas moderniu stiliumi, 1854 tapo Guipúzcoa provincijos centru. 1863 nugriautos gynybinės sienos.
Nuo 19 a. vidurio San Sebastiánas tapo dažna Ispanijos karalių vasaros rezidencijos vieta, aristokratai pasistatė daug namų.
Respublikos šalininkai 1930 čia pasirašė juos suvienijantį San Sebastiáno paktą. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–39) iš miesto emigravo 40 000–50 000 gyventojų, vėliau jis smuko. Atsigavo 20 a. antroje pusėje, dėl pramonės plėtros čia atsikėlė daug gyventojų iš visos Ispanijos.