San Tom ir Prinspės istòrija
Kolonijinis laikotarpis
Negyvenamas San Tomė ir Prinsipės salas atrado portugalų jūrininkai Pero de Escobaras ir João de Santarémas: San Tomė atrasta 1471 12 21 (šv. Tomo dieną – iš čia salos pavadinimas), Prinsipė – 1472 01 17 (šv. Antano dieną – iš pradžių sala vadinta šv. Antano vardu, 1502 Portugalijos sosto įpėdinio garbei pavadinta Princo sala – portugališkai Ilha do Príncipe). Apie 1483 į San Tomė ir Prinsipę iš Portugalijos atvyko pirmieji kolonistai (daugiausia ištremti nusikaltėliai ir žydai). 1522 San Tomė, 1573 Prinsipė paskelbtos Portugalijos karaliaus valdomis. 1534 San Tomė miestas tapo vyskupijos, apimančios abi salas ir Portugalijos valdomą Vakarų Afrikos pakrantę, centru. Iki 17 a. vidurio San Tomė ir Prinsipės salos, kurių cukranendrių plantacijose dirbo daugiausia iš Angolos, Mozambiko, Žaliojo Kyšulio salų atgabenti vergai, buvo svarbiausios cukraus tiekėjos Europos šalims (vėliau San Tomė ir Prinsipės cukrų nukonkuravo kokybiškesnis Brazilijos cukrus). 1517 ir 1586 vyko dideli vergų sukilimai (pabėgęs vergas Amadoras, 1586 pasiskelbęs karaliumi ir nusiaubęs visą San Tomė salą, laikomas San Tomė ir Prinsipės nacionaliniu didvyriu). Salas puldinėjo piratai, 1599 ir 1641–48 San Tomė buvo užėmę olandai. 17 a. viduryje San Tomė ir Prinsipė tapo svarbiu tranzitiniu vergų prekybos centru.
San Tomė žemėlapis (1665, kartografas Johannesas Vingboonsas, Nyderlandų nacionalinis archyvas)
1753 San Tomė ir Prinsipės kolonijos sujungtos į vieną koloniją. 19 a. pradžioje tapo svarbiu kavos, nuo 19 a. 8 dešimtmečio – kakavos prekybos centru (20 a. 1–2 dešimtmetyje San Tomė buvo didžiausia pasaulyje kakavos gamintoja). Tai skatino plantacijų plėtrą. 1875 panaikinta vergija, bet iki 20 a. pradžios išliko priverstinis samdomasis buvusių vergų darbas, vėliau juos pakeitė samdiniai iš kitų Portugalijos kolonijų. 1951 San Tomė ir Prinsipė gavo Portugalijos užjūrio provincijos statusą. Dėl nepakenčiamų darbo plantacijose sąlygų 1953 kilo darbininkų susirėmimai su kolonijine kariuomene; žuvo keli šimtai samdinių (vadinamosios Batepos skerdynės). 1960 grupė išeivių iš San Tomė Gabone įkūrė San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo komitetą (nuo 1972 San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas, portugališkai Movimiento de Libertação de São Tomé e Príncipe; MLSTP). 1973 San Tomė ir Prinsipė gavo vidaus autonomiją. 1974 11 Portugalijos vyriausybė pasirašė su San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimu susitarimą, kuriuo įsipareigojo saloms suteikti nepriklausomybę; sudaryta pereinamoji vyriausybė.
Nepriklausomybės laikotarpis
1975 07 12 San Tomė ir Prinsipė paskelbta nepriklausoma respublika. Marksistinis San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas tapo vienintele šalies partija, prezidentu – jos generalinis sekretorius Manuelis Pinta da Costa (ėjo šias pareigas iki 1991). Šalies ekonominė ir politinė plėtra rėmėsi Rytų Europos valstybių pavyzdžiu. Vykdant socialistines reformas nacionalizuotos plantacijos. Autoritariniam San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimo valdymui sukėlus ekonomikos suirutę ir visuotinį nepasitenkinimą jau 1985 pradėta liberalizuoti politinį režimą, diegti kapitalistinio ūkininkavimo principus, artimiau bendradarbiauti su Vakarų valstybėmis (pirmiausia su Portugalija ir Prancūzija). 1990 priimta konstitucija įvedė daugiapartinę sistemą. San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas atsisakė marksistinės ideologijos ir pasivadino San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimu/Socialdemokratų partija. Pirmuosius demokratinius prezidento rinkimus 1991 laimėjo nepriklausomas kandidatas Miguelis Trovoada (1996 perrinktas, nuo 1992 atstovavo tais pačiais metais įkurtai Nepriklausomai demokratinei akcijai). 1991 parlamento rinkimus laimėjo Demokratinės konvergencijos partija–Svarstymų grupė (įkurta 1990). Pirmalaikius 1994 parlamento rinkimus laimėjo San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas/Socialdemokratų partija (išliko valdančiąja iki 2010). 1995, 2003, 2009 šalyje nesėkmingai bandyta įvykdyti karinį perversmą. Po 2010 rinkimų Nepriklausoma demokratinė akcija, turinti 26 vietas parlamente (San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas/Socialdemokratų partija – 21), sudarė Patriceʼo Trovoados vadovaujamą vyriausybę (iki 2012, 2014–18 vyriausybei vadovavo dar kartą). 2001–11 prezidentu buvo Fradique de Menezesas (atstovavo Nepriklausomai demokratinei akcijai, vėliau – liberalams), 2011–16 – vėl Manuelis Pinta da Costa (San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimas/Socialdemokratų partija). 2016 prezidentu išrinktas buvęs (1994 ir 2001–02) ministras pirmininkas Evaristo Carvalho, atstovaujantis Nepriklausomai demokratinei akcijai. Ši partija surinko daugiausia balsų ir per 2018 11 parlamento rinkimus, bet vadovauti koalicinei vyriausybei 2018 12 paskirtas San Tomė ir Prinsipės išsivadavimo judėjimo/Socialdemokratų partijos atstovas Jorge Bomas Jesusas. 2021 09 opozicinės partijos Nepriklausomos demokratinės akcija lyderis Carlosas Vila Nova laimėjo prezidento rinkimus, 2022 09 partija laimėjo parlamento rinkimus, 2022 11 premjeru paskirtas partijos vadovas Patrice’as Trovoada, jau vadovavęs vyriausybei 2008, 2010–12 ir 2014–18.
Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos narė (nuo 1975). Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2002.
San Tomė ir Prinsipės gyventojai
San Tomė ir Prinsipės konstitucinė santvarka
San Tomė ir Prinsipės partijos ir profsąjungos
San Tomė ir Prinsipės ginkluotosios pajėgos