sąnašýnai, uolienų arba mineralų nuotrupų (smėlio, žvirgždo, gargždo) purios arba susicementavusios antrinės santalkos, turinčios vertingųjų mineralų. Susiformuoja yrant vertingųjų mineralų (aukso, platinos, deimanto, rubino, safyro, cirkono, monacito, ilmenito, kasiterito, šeelito ir kitų) turinčioms pirminėms uolienoms arba naudingųjų iškasenų telkiniams. Gintaro telkiniai t. p. priskiraimi prie sąnašinių. Nuotrupinė medžiaga (irimo produktai), pernešta vandens, vėjo arba ledynų, susikoncentruoja kitoje vietoje; nuotrupos pasiskirsto pagal masę, dydį, formą, atsparumą dūlėjimui.
Sąnašynų ilgis būna iki kelių šimtų metrų, kartais iki kelių kilometrų, plotis – iki keliasdešimt metrų, storis – nuo kelių centimetrų iki keliasdešimt metrų. Vertikaliame pjūvyje skiriami sąnašynų elementai: bergždas (danga), produktyvusis klodas ir padas. Vertingųjų mineralų koncentracija sąnašynuose (ypač produktyviojo klodo apačioje ir arčiau pirminių uolienų slūgsojimo vietos) dažniausiai daug didesnė negu pirminėse uolienose. Pagal kilmę skiriami eliuviniai, deliuviniai, aliuviniai, ežeriniai, jūriniai, eoliniai, ledyniniai, karstiniai ir kiti sąnašynai, pagal ryšį su reljefo elementais – slėnių, terasų, vagų, viršvandeninės arba povandeninės deltos dalių, paplūdimių, priekrančių, šelfų sąnašynai, pagal slūgsojimo pobūdį ir formą – paviršiniai, palaidotieji, sluoksnių, lęšių, lizdų ir kito pavidalo sąnašynai. Dar sąnašynai skiriami pagal naudingosios iškasenos mineralinę sudėtį.
sunkiųjų metalų (tamsios juostelės) sąnašynas paplūdimio smėlyje (Indija)
aukso gavyba plaunant auksingą sąnašynų smėlį
Daugiausia sąnašynai eksploatuojami atviruoju būdu. Iš sąnašynų išgaunama 100 % gintaro, apie 80 % retųjų žemių elementų ir monacito, apie 70 % aukso, titano, alavo, apie 65 % deimantų, apie 10 % platinos. Didžiausieji aukso (aliuviniai) sąnašynai yra Rusijoje (Kolymoje, Čiukotkoje), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aliaskoje, Kalifornijos valstijoje), deimantų – Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje, kasiterito (jūrų pakrančių) – Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande, titano mineralų – Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Floridoje), Indijoje. Baltijos jūros geologinės raidos metu susiformavo deltiniai‑lagūniniai gintaro (Sembos pusiasalis, Kuršių marios) bei sunkiųjų mineralų (magnetito, ilmenito, cirkono, granatų) turintys paplūdimio ir povandeninio šlaito sąnašynai.
838