snaudos, kuriam nors tikslui pasiekti panaudotos piniginės lėšos, žaliavos ir medžiagos, kuras, elektros energija, darbas, laikas (laiko sąnaudos) ir kiti ištekliai, dažniausiai vertine išraiška.
Lietuvių kalboje sąnaudų sąvoka pakeičia nevartotiną terminą kaštai.
Buhalterinėje apskaitoje sąnaudos yra visos įmonės, įstaigos, organizacijos išlaidos (įskaitant ir amortizacinius atskaitymus), kurios patirtos ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti (produkcijai gaminti, prekėms parduoti, paslaugoms teikti). Pagal kaupimo principą išlaidos (taip pat ir ankstesnių laikotarpių) pripažįstamos sąnaudomis tada, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos. Atskirai skaičiuojamos kapitalo sąnaudos, skirtos ne einamajai ūkio subjekto verslo veiklai vykdyti, bet jo ilgalaikio turto vertei didinti. Gamyboje bendrąsias sąnaudas sudaro pastoviosios (jų dydis nepriklauso nuo gamybos masto), kintamosios (didėja arba mažėja proporcingai gamybos masto pokyčiams) ir pusiau kintamosios sąnaudos (pastoviosios pagal savo prigimtį, bet atsiranda tik peržengus tam tikrą gamybos masto ribą). Ribinės sąnaudos yra bendrųjų sąnaudų padidėjimas, atsiradęs gaminant papildomą produkcijos vienetą. Ekonomikos teorijoje dar įvertinamos alternatyviosios sąnaudos – prarasta nauda (pavyzdžiui, negautos pajamos, neįsigytos kitos alternatyvios prekės ir paslaugos), kurios atsisakoma priimant sprendimą išleisti turimas lėšas pasirinktai ekonominei veiklai vykdyti, prekėms ar paslaugoms pirkti.
1054
kaštai; alternatyviosios sąnaudos