Sánčas I Ramresas (Sancho I Ramírez) apie 1045 1094 07 06Huesca, Aragono (1063–94) ir Navaros (1076–94, Sančo V Ramireso vardu) karalius. Aragono karaliaus Ramiro I sūnus. Tapęs Aragono karaliumi stengėsi daugiausia karu plėsti savo valdas. 1068 buvo atvykęs į Romą, kur pripažino save popiežiaus vasalu taip sustiprindamas Aragono tarptautinę prestižą. Per vadinamąjį Trijų Sančų karą (1067–68) sąjungoje su Navaros karaliumi Sanču IV pralaimėjo Kastilijai. 1076 nuo brolio rankos žuvus Sančui IV Navaros diduomenės kvietimu tapo Navaros karaliumi. 1081 mirus Saragosos valdovui al Mutadirui Sančo I Ramireso sūnus Sančas Pedras dabartinės Huescos provincijos teritorijoje užėmė keletą svarbių pilių, Sančas I Ramiresas greta statė naujas, kurios buvo naudojamos tolesniems užkariavimams. 1086 padėjo Leono ir Kastilijos karaliui Alfonsui VI jiems abiem nesėkmingame Zalacos mūšyje ir 1090 ginant Toledą, todėl šiuo laikotarpiu nusistovėjo geri Aragono ir Kastilijos santykiai. Valdant Sančui I Ramiresui Aragono valdos labai priartėjo prie Viduržemio jūros krantų. Žuvo per Huescos apsiaustį.
Sančas V Ramiresas; Sancho V Ramírez