Sandno nacionãlinio išsivadãvimo fròntas (Frente Sandinista de Liberación Nacional, FSLN), sandinstai, Nikaragvos partizanų judėjimas, nuo 1984 – socialistinės pakraipos politinė partija.
Įkurtas 1961 07 Carloso Fonsecos Amadoro, Silvio Mayorgos Delgado, Tomáso Borge’s Martínezo, 1962 pavadintas nacionalinio didvyrio A. C. Sandino, 4 dešimtmetyje kovojusio prieš Jungtinių Amerikos Valstijų okupaciją, vardu. Siekė nuversti A. Somozos Debayle’s diktatūrą. 8 dešimtmečio pradžioje įgijo daugelio miesto ir kaimo gyventojų paramą. Po ilgamečio Sandino nacionalinio išsivadavimo fronto vadovo C. Fonsecos Amadoro nužudymo (1976) tarp sandinistų kilo nesutarimų. 1978–79 juos vėl suvienijo D. Ortega Saavedra (šiuo laikotarpiu sandinistai turėjo apie 5000 kovotojų). Sandino nacionalinio išsivadavimo frontas vadovavo 1978 prasidėjusiam sukilimui, kuris 1979 07 19 baigėsi pergale ir A. Somozos Debayleʼs nušalinimu nuo valdžios. Su kitais opozicijos atstovais sudarė Laikinąją demokratinę nacionalinio atgimimo vyriausybę, kurioje turėjo lemiamą įtaką.
prisiekia pirmoji sandinistų vyriausybė (iš kairės į dešinę): Sergio Ramírezas, D. Ortega Saavedra, V. Barrios de Chamorro, Alfonso Robelo ir Moisésas Hassanas (Managva, 1979 07 25)
Laimėjęs 1984 parlamento rinkimus Sandino nacionalinio išsivadavimo frontas iki 1990 buvo valdančioji šalies partija, D. Ortega Saavedra 1985–90 buvo Nikaragvos prezidentas. Perėmę valdžią sandinistai SSRS ir Kubos pavyzdžiu ėmėsi politinių ir ekonominių reformų (joms pasipriešino Jungtinių Amerikos Valstijų remiami vadinamieji kontros). 1990–2006 Sandino nacionalinio išsivadavimo frontas buvo opozicijoje, nuo 2006 vėl valdančioji partija. 2007 Sandino nacionalinio išsivadavimo fronto vadovas D. Ortega Saavedra vėl tapo prezidentu (perrinktas 2011, 2016 ir 2021). Po 2016 parlamento rinkimų sandinistai turėjo jame 71 vietą (iš 92), po 2021 rinkimų turi 75 vietas.