Sandomieras

Sandomiẽras (Sandomierz), Sandomèžas, Sandomras, miestas Lenkijos pietryčiuose, Šventojo Kryžiaus vaivadijoje; apskrities centras.

22 189 gyventojai (2021). Sandomieras įsikūręs prie Vyslos (didesnioji miesto dalis – kairiajame krante). Upių uostas. Geležinkeliai į Skarżysko‑Kamienną, Przeworską, Rzeszówą, plentai į Varšuvą, Krokuvą, Rzeszówą, Stalowa Wolią.

Maisto (vaisių ir daržovių, mėsos) pramonė, langų stiklo (didžiausias stiklo fabrikas Lenkijoje, apie trečdalis šalies produkcijos), automobilių langų stiklo, pašarų, plastikų, kalėdinių eglių papuošalų, žaislų gamyba, upių laivų statyba. Sandomiero apylinkėse – sodininkystė, daržininkystė; Sandomiere veikia vaisių ir daržovių birža. Netoli Sandomiero gaunamas ir apdirbamas dolomitas. Kraštotyrinis turizmas; mieste yra požeminė turistinė trasa. Aukštoji humanitarinių ir gamtos mokslų mokykla (turi arboretumą), aukštoji specialioji mokykla, užsienio kalbų mokytojų kolegija, aukštoji dvasinė seminarija, teologijos institutas. Krašto (pilyje ir rotušėje), vyskupijos (vadinamajame J. Długoszo name) muziejai, galerijos.

2271

Architektūra

Sandomiero rotušė (16 a. vidurys)

Išliko vidurinių amžių miesto planas, miesto sienos (14 a., 16 a.) su gotikiniais Opatówo vartais (14 a. antra pusė, rekonstruoti apie 1505 ir 1550) fragmentų. Sakraliniai statiniai: Dominikonų vienuolyno (įkurtas 1226) su Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (vėlyvosios romanikos korpusas, 13 a. pirma pusė, ankstyvosios gotikos presbiterija, apie 13 a. vidurys, bažnyčia rekonstruota 1909, architektas J. Wojciechowskis) ansamblis, gotikinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo (1360–82, fasadas, 1674, rekonstruota 1893, barokinė varpinė, 1743, nuo 1818 katedra), Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo (apie 1434, rekonstruota po 1637, 1728–45), Šventosios Dvasios (15 a., baroko bruožų įgavo 17 a. antroje pusėje ir po 1757, klasicistinis fasadas, 1829) bažnyčia, barokinis reformatų vienuolyno (1679–89, atstatytas 1809–23) su Šv. Juozapo bažnyčia (pašventinta 1697) ir benediktinių vienuolyno (1637–1672, perstatytas 1750, išplėstas 1906) su Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1692, architektas J. M. Linkas, rekonstruotas fasadas, 1757–69) ansamblis; barokinė sinagoga (1758, rekonstruota 20 a. pabaigoje).

J. Długoszo namas (apie 1478, iš dalies rekonstruotas 1935, architektas F. Mączyńskis, dabar muziejus). Karališkosios pilies vakarinis sparnas (pastatyta ant gotikinės pilies liekanų, 1686 įgavo baroko, 1825 – klasicizmo bruožų, atstatyta 1960–86, dabar muziejus). Renesansinė rotušė (apie 16 a. vidurys, su apytiksliai 14 a. vidurio gotikine dalimi, bokštas, 17 a. pirma pusė, dabar muziejus). Vėlyvojo renesanso jėzuitų kolegija (1604–15, architektas M. Hintzas, atstatyta 1826).

2271

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1097. 12–13 a. dalinės kunigaikštystės sostinė. 1227 (vėliausiai 1241) jau turėjo miesto teises (patvirtintos 1286). 1241, 1259 ir 1286 sugriautas mongolų, 14 a. viduryje per vieną lietuvių antpuolių sudegintas. 14 a.–1795 vaivadijos centras. Nuo 14 a. antros pusės sparčiai plėtoti amatai ir prekyba (prekiauta mediena, gelumbe, javais, daugiausia su Lietuva ir Prūsijos miestais), t. p. kultūra (1612 įkurta jėzuitų kolegija). 14 a. susidarė didelė žydų bendruomenė. 15–17 a. bajorų suvažiavimų vieta. 1570 čia sušauktame Lenkijos protestantų generaliniame sinode sudarytas Sandomiero susitarimas.

1656 Sandomieras gerokai sugriautas Švedijos kariuomenės. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) tapo pasienio miestu, po III padalijimo 1795 atiteko Austrijai. 1809–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei). Nuo 1818 vyskupijos centras. 1887 iki Sandomiero nutiestas geležinkelis. 1908–10 įrengtas uostas, 4 dešimtmetyje pradėta plėtoti pramonę.

Per II pasaulinį karą 1942 veikė sovietų belaisvių stovykla, 1942–44 nacių priverčiamojo darbo stovykla, 1942–43 buvo du getai (apie 12 000 gyventojų; apie 1000 nužudyta, kitus naciai išvežė į koncentracijos stovyklas).

1837–1975 ir nuo 1999 Sandomieras – apskrities centras.

2271