Šandong (Shandong, Šandòngas), provincija Kinijos rytuose, prie Geltonosios jūros, abipus Huanghės žemupio (apima ir Šandongo pusiasalį).
Plotas 153 300 km2. 101,53 mln. gyventojų (2020); gyvena daugiausia kinai (99,3 % Šandongo gyventojų). Centras – Dzinanas (5,64 mln. gyventojų, 2020; aglomeracijoje 6,20 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (mln. gyventojų, 2020): Čingdao (6,17), Dzibo (2,75), Lini (2,74), Jantai (2,40), Veifangas (2,03). Gyventojų vidutinis tankis 662 žm./km2. Šandongas suskirstytas į 16 prefektūrų.
Dzaodžuango miesto Šantingo apygarda
Šandongas yra Kinijos‑Korėjos platformoje. Šandongo vidurinėje dalyje ištįsę Taišano kalnai (aukščiausia viršūnė – Taišano imperatoriaus kalnas, 1524 m), vakaruose ir šiaurėje – dalis Didžiosios Kinijos lygumos su Huanghės upės žiotimis. Šandongo pusiasalio krantai vingiuoti, uolėti, yra įlankų. Klimatas žemyninis musoninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –5 °C iki 1 °C, liepos 24–28 °C. Per metus iškrinta 550–950 mm kritulių; daugiausia – vasarą. Daug upių; didžiausios – Huanghe, Tuhaihe, Majiahe, Veihe, Ihe. Didžiausi ežerai: Veišanas, Džaojangas, Nanjangas, Dongpingas. Per Šandongą eina Didysis Kinijos kanalas. Šandongo pusiasalyje dirvožemiai daugiausia rudžemiai ir kalciažemiai, aukštumose – trąšažemiai, Huanghės slėniuose – šlynžemiai, pajūrio žemumose – druskožemiai. Augalija – daugiausia lapuočių ir mišrieji miškai (likę tik atskirose kalnų vietose).
Provincijoje gaunama nafta, gamtinės dujos (Šengli, Džongjuano naftos baseinai), kasama akmens anglys (netoli Dzibo, Sintai), aukso rūda, safyrai, deimantai, iš jūros gaunama druska. Elektros energiją gamina hidroelektrinės, šiluminės, branduolinės ir vėjo jėgainės; didžiausia – Dzousiano šiluminė elektrinė (galia 4400 MW, kūrenama anglimis). Juodoji metalurgija (ketaus, plieno liejimas, valcavimas), laivų statyba, elektros mašinų, geležinkelio riedmenų, traktorių, automobilių, šaldymo įrenginių gamyba, elektronikos, elektrotechnikos, kokso chemijos, naftos chemijos, chemijos (sodos, gumos, trąšų), statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (šilko), maisto (aliejaus, malimo, žuvų apdorojimo), alaus, vyno pramonė. Dailieji amatai, suvenyrų gamyba. Žvejyba (gaudoma žuvys, vėžiagyviai, valgomieji jūros dumbliai). Turizmas; daugiausia lankoma Taišano kalnai, Čiufu (Konfucijaus gimimo vieta). Veikia pramonės (Dzinane, Čingdao, Dzibo), ekonominės ir technologinės (Čingdao, Veihai, Jantai) plėtros, eksporto (Dzinane, Veihai, Jantai), laisvosios prekybos (Čingdao) zonos, Veihai mokslo parkas. Maždaug pusė Šandongo teritorijos – dirbamoji žemė; dalis jos drėkinama. Apie 63 % dirbamosios žemės užima pasėliai. Auginama kviečiai, kukurūzai, ryžiai, obelys, kriaušės, persikai, vynmedžiai, daržovės, batatai, sojos, arachiai, vilnamedžiai, tabakai, veisiama galvijai, kiaulės, antys, šilkaverpiai, plėtojama bitininkystė. Per Šandongą eina Pekino–Dzinano–Šanchajaus, Dzinano–Jantai, Siudžou–Džengdžou geležinkeliai ir plentai. Čingdao, Veihai, Jantai, Židžao jūrų, Dongjingo vidaus vandenų uostai. Dzinano ir Čingdao tarptautiniai oro uostai.