Petőfi Sándor (Šandoras Pètėfis) 1823 01 01Kiskőrös (Bácso-Kiskuno medė) 1849 07 21Fehéregyháza (dab. Albeşti, Rumunija), vengrų poetas. 1839 pradėjo dirbti Nacionaliniame teatre statistu, bet dėl sunkios materialinės padėties teatrą paliko ir stojo į kariuomenę. 1841 dėl ligos paleistas iš kariuomenės dirbo atsitiktinius darbus – buvo klajojančio teatro aktorius, perrašinėjo vyriausybės dokumentus ir kita. 1846 su bendraminčiais demokratinių pažiūrų rašytojais įsteigė literatūrinę Dešimties draugiją, jai įsijungus į revoliucinę organizaciją Jaunoji Vengrija nuo 1847 šiai organizacijai vadovavo. Su kitais rengė Vengrijos demokratinės revoliucijos programą, buvo vienas 1848 03 15 sukilimo vadovų. Tų pačių metų vasarą pralaimėjęs rinkimus į Valstybės susirinkimą stojo karininku į revoliucinę armiją, nuo 1849 01 armijos vado lenkų generolo J. Z. Bemo adjutantas. Žuvo mūšyje su rusų kazokais Transilvanijoje.
Poetas Sándoras Petőfis (dailininkas S. Orlai Petrich, aliejus, 1840, Vengrijos nacionalinis muziejus Budapešte)
Pirmą S. Petőfi eilėraštį Girtuoklis (A borozó) 1842 išspausdino žurnalas Athenaeum. Ankstyvojoje poezijoje (rinkinys Eilėraščiai / Versek, poemos Kaimo kūjis / A helység kalapácsa, Karžygys Janošas / János vitéz, visi 1844) ryšku humoras, daug romantiško jaunatviško maišto (daugelis eilėraščių vėliau tapo liaudies dainomis). Vėlesnėje lyrikoje (rinkinys Eilėraščiai / Versek 1845) vyrauja revoliuciniai ir socialiniai motyvai, reikalaujama respublikos skelbimo. Eilėraščių cikle Debesys (Felhők, parašyta 1845–46), pjesėje Tigrė ir hiena (Tigris és hiéna 1845), poemose Pišta Silajus (Szilaj Pista), Šalgo (Salgó, abi 1846), romane Budelio virvė (A hóhér kötele 1846) atsispindi asmeninė dvasinė ir visuomeninė socialinė šalies krizė. 1847–48 sukurtoje poezijoje kviečiama ginti revoliuciją, skatinama pilietinė atsakomybė, apdainuojama moteris – revoliucinės kovos bendražygė. Romantinėje poemoje Apaštalas (Az apostol 1848, visas tekstas išspausdintas 1874) vaizduojamas tragiškas revoliucionieriaus likimas – herojus aukoja gyvybę už liaudies laisvę, bet lieka nesuprastas.
Lietuvių kalba išleisti S. Petőfi poezijos rinkiniai Eilėraščiai (1951), Lyrika (1980).
D. Iješas Šandoras Petefis Vilnius 1978.