„Sandora“, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugija. Centras Klaipėdoje, skyriai Šilutėje, Priekulėje, Pagėgiuose.
Veikla
Globoja senelius, neįgaliuosius, ligonius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, grįžusiuosius iš įkalinimo įstaigų, remia Laugalių pensionatą, gausių šeimų bendriją Šeimyna, vaikų globos namus Rytas, Giliukas, vaikų, slaugos ligonines, nakvynės namus. Rengia šventes, kultūrinius renginius. Draugijai teikia paramą Vokietijos organizacijos Pagalba Lietuvai (Hilfe für Litauen), Pagalba Rytų Europai (Hilfe für Osteuropa), Pinnebergo diakonijos centras, kitos organizacijos ir privatūs asmenys; jiems remiant 1996 Klaipėdoje atstatytas Sandoros pastatas, jame veikia labdaros vaistinė, susirinkimų salė, labdaros valgykla.
Sandoros draugijos įstatų antraštinis lapas (© Maironio lietuvių literatūros muziejus / CC0 1.0)
Istorija
Įkurta 1904 02 27 Klaipėdoje. Steigimo iniciatorius – evangelikų misionierius K. Lokys. Tikslas – jaunimo krikščioniškas auklėjimas, švietimas, ligonių ir neturtingųjų globa, blaivybės skatinimas. Atstovavo Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio protestantiškajam sparnui. Jį formavo draugijos pirmininkas V. Gaigalaitis. Veikė daugiausia Klaipėdos krašte (nuo 1912 turėjo skyrius Šilutėje, Pagėgiuose, nuo 1933 – Kaune ir Telšiuose). Steigė sekmadienines mokyklas, šelpė neturtingus gabius mokinius ir studentus (1918 įkūrė lietuvių studentų šelpimo fondą, pensionatą lietuvių mokiniams), ragino siekti aukštojo mokslo, skatino švietėjišką veiklą, daug prisidėjo prie Evangelikų teologijos fakulteto Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) įkūrimo (1925). 1908 įsigytame name Klaipėdoje įrengė susirinkimų salę, knygyną (veikė 1910–39, su pertrauka 1922–28; nuo 1934 turėjo skyrius Pagėgiuose ir Šilutėje), valgyklą (nepasiturinčius maitino nemokamai). 1908 Klaipėdoje organizavo diakonių ir namų šeimininkių kursus. 1924 įkūrė „Sandoros“ evangelišką moterų pagalbą; ji 1925 Klaipėdoje įsteigė 2 vaikų darželius, užsiėmė labdara. 1926 Sandora atidarė senelių, invalidų ir našlaičių prieglaudą Plikiuose, 1928 – Tauragėje (veikė iki 1935), 1934 – Laugaliuose. Nuo 1932 prie Sandoros veikė Gailestingųjų seserų draugija. 20 a. 3 dešimtmečio viduryje (oficialiai 1932) Klaipėdoje pradėjo veikti Jaunųjų Sandora, vėliau skyrių atsirado visuose apskrities miestuose (1937 turėjo 14 skyrių, 380 narių); turėjo savo orkestrus, chorus, rengė šventes, skaitė paskaitas. Sandora leido laikraštį (vėliau – mėnraštį) Pagalba (1904–39), knygas vaikams ir jaunimui (išleido 23 religinio ir pasaulietinio turinio knygas, iš jų 5 pripažintos Klaipėdos krašto pradinių mokyklų vadovėliais). Turėjo turtingą biblioteką (veikė 1912–39 Klaipėdoje), istorinį etnologinį muziejų, knygrišyklą (po 1928). Surengė lietuvių liaudies meno parodas Berlyne, Karaliaučiuje, Gumbinėje, Klaipėdoje. 1939 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą Sandora buvo uždaryta, liko tik Laugalių prieglauda; ją vokiečių okupacinė valdžia nusavino 1940 06 24.
Sandora atkurta 1989 prie Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios.
Pirmininkai
Pirmininkai: A. Baltris, J. Plonaitis, K. Sudergaitis (visi 1904), V. Gaigalaitis (1905–39), M. Piklaps (1989–2019), I. Norvilienė (nuo 2020).